Lietuvos keliuose pradedama taikyti išsamesnė ir griežtesnė naujai pakloto asfalto kokybės patikra. Siekiant, kad infrastruktūra tarnautų dešimtmečius ir joje nesiformuotų provėžos bei plyšiai, rangovams keliami žymiai aukštesni sutankinimo bei atsparumo reikalavimai.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su „Viamatika“ specialistais apsilankė rekonstruojamame magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože, kur stebėjo, kaip imami gręžtiniai mėginiai asfalto sluoksnių kokybei nustatyti.
Griežtesnis sutankinimo slenkstis
Vienas esminių rodiklių, lemiančių kelio ilgaamžiškumą, yra tinkamas asfalto sutankinimas. Nepakankamai sutankinta danga lengviau įgeria vandenį ir greičiau suirsta. Remiantis Lietuvos bei Vokietijos patirtimi, ankstesnis 97 procentų sutankinimo reikalavimas padidintas iki 98 procentų.
Jei patikrinus mėginius sutankinimas nesiekia 98 procentų, rangovams taikomos finansinės išskaitos. Jei šis rodiklis nukrenta žemiau 95,5 procento ribos, danga oficialiai pripažįstama brokuota – tokį asfaltą rangovas privalo savo lėšomis išfrezuoti ir pakloti iš naujo.
Bendrovės „Viamatika“ vadovas Anatolijus Jadovas pabrėžia, kad šiuo metu apie 10 procentų patikrintų bandinių neužtikrina reikiamo sutankinimo, todėl dėl jų taikomos finansinės nuobaudos arba nurodoma darbus atlikti iš naujo.
Nešališki tyrimai
Siekiant užtikrinti visišką patikros objektyvumą ir pašalinti žmogiškąjį veiksnį, gręžimo vietos parenkamos automatiškai. Speciali kompiuterinė programa atsitiktiniu būdu nustato patikros taškus išilgine ir skersine kryptimi ne rečiau kaip kas 300 metrų.
Tik laboratorijoje atlikus paimtų kernų tyrimus galima nustatyti tikrąjį sluoksnio storį, oro tuštymių kiekį bei sluoksnių sukibimą – vien tik lygus pakloto asfalto vaizdas kokybės negarantuoja.
Šių metų duomenimis, neatitikimai nustatyti 6,2 procento bandymų – tai reiškia, kad reikalavimų neatitinka maždaug kas šešioliktas mėginys.