Bauda už ištisinės linijos kirtimą: kada galima, o kada gausite baudą?

Ištisinė linija vairuotojui paprastai reiškia viena – jos kirsti negalima. Tačiau ne kiekvienas toks pažeidimas užtraukia vienodą baudą, o nuo 2024 m. KET numato ir svarbią išimtį. Tam tikromis aplinkybėmis ištisinę liniją galima kirsti norint apvažiuoti kelią užtvėrusią stacionarią kliūtį.

Todėl pasekmės priklauso nuo konkrečios situacijos. Paprastas kelio ženklinimo reikalavimų pažeidimas gali užtraukti 30–90 Eur baudą, tačiau įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą jau vertinamas kitaip. Jei per ištisinę liniją lenkiama ten, kur tai draudžiama, gresia ne tik 170–230 Eur bauda, bet ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių.

Ką reiškia ištisinė linija?

KET numato kelias ištisinio horizontaliojo ženklinimo rūšis. Siaura ištisinė linija gali skirti priešingų krypčių transporto srautus, žymėti eismo juostų kraštus, zonas, į kurias draudžiama įvažiuoti, stovėjimo vietų ribas arba važiuojamosios dalies kraštą. Bendroji taisyklė – ją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir taip pat draudžia važiuoti į priešpriešinio eismo juostas.

Kokia bauda gresia kirtus ištisinę liniją?

Vienos baudos už bet kokį ištisinės linijos kirtimą nėra. Svarbu, ką vairuotojas padarė kirtęs liniją. Jeigu pažeistas tik kelio ženklinimo reikalavimas, ANK 417 straipsnio 1 dalis numato 30–90 Eur baudą.

Tačiau jeigu vairuotojas pažeisdamas KET įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, taikoma kita to paties straipsnio dalis – bauda siekia 60–90 Eur, o papildomai gali būti atimta teisė vairuoti nuo 1 iki 3 mėnesių.

Dar griežtesnė atsakomybė taikoma tada, kai vairuotojas lenkia vietoje, kurioje lenkti draudžiama. Tokiu atveju ANK 420 straipsnis numato 170–230 Eur baudą ir privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Kada ištisinę liniją galima kirsti dėl kliūties?

Čia galioja svarbi išimtis. KET 117 punktas leidžia ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas ir nukreipimo saleles kirsti išskirtiniu atveju, kai dėl stacionarios kliūties tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma.

Taisyklėse pateikiami ir konkretūs pavyzdžiai:

• nuvirtęs medis;
• įvykęs eismo įvykis;
• priverstinai sustojęs automobilis;
• neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė;
• kitas stacionarus objektas, dėl kurio eismas neįmanomas.

Tačiau galioja dvi svarbios sąlygos. Kirsti liniją galima tik tuomet, kai kitaip tęsti važiavimo neįmanoma, ir manevras turi būti saugus bei netrukdyti kitiems eismo dalyviams.

Lėtai važiuojantis automobilis nėra stacionari kliūtis

Svarbus žodis šiame KET punkte – stacionari. Jeigu priekyje lėtai važiuoja traktorius, sunkvežimis, lengvasis automobilis ar kita transporto priemonė, tai nėra stacionari kliūtis vien todėl, kad vairuotojui tenka sumažinti greitį.

Todėl KET 117 punkte numatyta išimtis nesuteikia teisės kirsti ištisinės linijos norint aplenkti lėčiau važiuojančią transporto priemonę.

Ar galima kirsti ištisinę liniją lenkiant dviratininką?

Pagal dabar galiojančias KET – ne. Važiuojantis dviratininkas nėra stacionari kliūtis, todėl vien poreikis jį aplenkti nesuteikia teisės kirsti ištisinės linijos.

Ar galima per ištisinę liniją sukti į kiemą?

Jeigu važiavimo kryptis nuo priešingos pusės atskirta paprasta ištisine linija, vien tai, kad kitoje kelio pusėje yra įvažiavimas į kiemą, stovėjimo aikštelę ar kitą teritoriją, teisės liniją kirsti nesuteikia.

Visai kita situacija, kai kelias pažymėtas dviguba linija, sudaryta iš ištisinės ir brūkšninės linijos. KET numato, kad tokią liniją galima kirsti iš brūkšninės pusės. Toks ženklinimas naudojamas ir vietose, kur leidžiama įvažiuoti į stovėjimo aikšteles arba iš jų išvažiuoti tik tam tikra kryptimi.

Ar dvigubą ištisinę galima kirsti apvažiuojant kliūtį?

Įprastomis sąlygomis dvigubos ištisinės linijos kirsti draudžiama. Tačiau KET 117 punkte numatyta stacionarios kliūties išimtis kalba apie ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas, todėl ji taikoma ir tada, kai kelią užtvėrusios stacionarios kliūties neįmanoma apvažiuoti nepakeitus eismo juostos.

Vėlgi, tai nėra bendras leidimas išvažiuoti į priešpriešinį eismą – vairuotojas pirmiausia turi įsitikinti, kad kliūtis iš tiesų neleidžia tęsti kelionės, o pats manevras nesukels pavojaus ar netrukdys kitiems.

Kada galima netekti teisės vairuoti?

Vien ženklinimo reikalavimo pažeidimas savaime dar nereiškia privalomo vairuotojo pažymėjimo netekimo. Situacija tampa gerokai rimtesnė, kai ištisinės linijos kirtimas kartu reiškia draudžiamą lenkimą.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas lenkimas vietose, kuriose pagal KET tai draudžiama, užtraukia 170–230 Eur baudą. Už tokį pažeidimą teisė vairuoti privalomai atimama 3–6 mėnesiams.

Teismų praktikoje yra bylų, kai vairuotojui už lenkimą ruože, kuriame priešingus srautus skyrė ištisinė linija, buvo skirta 200 Eur bauda ir teisė vairuoti atimta keturiems mėnesiams.

Jei vairuotojas tik neteisėtai įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, tačiau jo veiksmai nepatenka į ANK 420 straipsnyje numatytą draudžiamo lenkimo ar pavojingo vairavimo sudėtį, ANK 417 straipsnis numato 60–90 Eur baudą, o teisė vairuoti gali būti atimta 1–3 mėnesiams.

Ką rodo policijos statistika?

Lietuvos policija atskirai neskelbia, kiek vairuotojų per metus nubaudžiama būtent už ištisinės linijos kirtimą.

Tačiau skelbiama platesnė kategorija, apimanti pavojingą ir chuliganišką vairavimą, draudimo lenkti bei draudimo įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimus.

2024 m. tokių pažeidimų užregistruota 5 157, o 2025 m. – 6 111. Taigi per metus jų skaičius padidėjo maždaug 18,5 proc.