Lietuvoje netrūksta populiarių pažintinių takų, piliakalnių bei turistų pamėgtų ežerų pakrančių, tačiau už lankomiausių objektų dažnai slypi mažiau pažinti kampeliai.
Legendomis apipinta miško karčema, mažiausios šalyje parapijos bažnyčia bei vaizdinga Merkio panorama – tai tik kelios stotelės, kurias keliautojas Audrius Sutkus įtraukė į maždaug 250 kilometrų maršrutą per Dzūkiją.
Kelionių dokumentikos ciklo „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjas A. Sutkus, nors pats yra kilęs iš Aukštaitijos, mielai tyrinėja kitus šalies regionus. Šiemet kelis mėnesius praleidęs Japonijoje bei keliavęs po Europą, didžiąją vasaros dalį jis leidžia Lietuvoje, kol pasirengs beveik dviejų mėnesių ekspedicijai visureigiu „Defender“ po Islandiją. Vis dėlto tarp tolimų kelionių jis visuomet randa laiko žvyrkeliams ir miško keliukams, kurių nėra įprastuose turistiniuose žemėlapiuose.
Sudarydamas kelionių maršrutus, A. Sutkus sąmoningai vengia vien tik garsiausių lankytinų vietų. Keliautojo teigimu, pačios įdomiausios patirtys atsiveria tik išdrįsus nusukti nuo pagrindinio asfalto kelio.
Pasislėpusi miško karčema, mažiausia parapija ir dvaro mauzoliejus
Viena netikėčiausių šio maršruto stotelių – Strėvos įgriuva Aukštadvario regioniniame parke. Spindžiaus miško gūdumoje stovi sena karčema, apie kurią vietiniai pasakoja legendą: esą pasninko metu čia vestuves kėlę velniai, o pasigirdus gaidžio giedojimui, karčema su visais svečiais prasmego po žeme. Netoliese auga ir Lausgenių eglė – apie 180 metų amžiaus medis siekia beveik 44 metrų aukštį, o jo kamieno tūris viršija 15 kubinių metrų.
Maršrutas veda ir pro istorinius objektus. Vytautavos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, pastatyta 1930 metais minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, šiandien garsėja kaip mažiausia parapija Lietuvoje.
Kitas istoriškai įdomus statinys – Bukaučiškių dvaro koplyčia-mauzoliejus. Šis romantinio stiliaus pastatas su neogotikos elementais yra vienas iš nedaugelio išlikusių mauzoliejų šalyje, o tarpukariu jis dešimtmetį priklausė ministrui pirmininkui Vladui Mironui.
Pro Marcinkonis ir Žiūrus vingiuojantis kelias atveda ir link Merkinės. Nors ši gyvenvietė dažniausiai asocijuojasi su piliakalniu, piramide ar partizanų bunkeriais, A. Sutkus siūlo užsukti prie Merkio atodangos, nuo kurios atsiveria plati vingiuojančios upės panorama ir Merkinės tiltas.
Testas bekelėje
Šios ekspedicijos tikslas buvo paskatinti keliautojus palikti įprastus maršrutus ir išbandyti transporto priemonių galimybes neasfaltuotose atkarpose. Nuo sostinės iki Aušrinės kaimo Varėnos rajone (kur įsikūrusi SPA rezidencija „Aukštoji Liškiava“) driekęsis 250 kilometrų maršrutas vedė žvyrkeliais, miško keliukais bei sudėtingesnėmis bekelės atkarpomis.
Trasoje netrūko iššūkių: teko įveikti smėlėtas įkalnes, gilias provėžas bei dvi bendrojo naudojimo kelyje pasitaikiusias brastas, kurios lengviesiems automobiliams būtų neįveikiamos. Išvykos metu „Dakar Classic“ čempionas Karolis Raišys pademonstravo, kaip bekelėje veikia šiuolaikinės visureigių sistemos.
A. Sutkaus teigimu, važiuojant smėliu ar gilesnėmis provėžomis, rekomenduojama pakelti automobilio pakabą į aukštesnį lygį, nes keli papildomi prošvaisos centimetrai apsaugo nuo pakibimo ant dugno. Stačiuose smėlėtuose nusileidimuose praverčia “Hill Descent Control” (HDC) sistema, kuri automatiškai palaiko saugų greitį, leisdama vairuotojui susitelkti tik į trajektorijos pasirinkimą. Keliautojas pabrėžia, kad tikrasis visureigio pajėgumas skirtas ne dirbtinių kliūčių paieškai, o pasitikėjimui, kai asfaltas baigiasi gerokai anksčiau nei pasiekiamas tikslas.
A. Sutkus priduria, kad planuojant vasaros išvykas po Lietuvą, svarbiausia yra ne tik pasirinkti maršrutą, bet ir rasti laiko aplankyti seniai matytus giminaičius bei draugus, o geriausios kelionės dažnai prasideda tiesiog nuo sprendimo nusukti nuo pagrindinio kelio.