„Mercedes-Benz“ vardas dažniausiai siejamas su sedanais, limuzinais, saugumo technologijomis ir komfortu. Tačiau šio gamintojo istorijoje netrūksta ir kur kas drąsesnių eksperimentų – tokių, kurie į serijinę gamybą nepateko, bet padėjo išbandyti ateities technologijas.
Vienas ryškiausių tokių projektų buvo „Mercedes-Benz F 300 Life Jet“. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodė kaip keistas triratis automobilis su siauru kėbulu, dviem viena už kitos įrengtomis sėdynėmis ir motociklui artimu charakteriu.
Vis dėlto už neįprastos formos slypėjo rimtas inžinerinis klausimas Ar įmanoma motociklo vikrumą ir dinamiką suderinti su automobilio stabilumu, saugumu ir kasdieniu patogumu?4
1997 metais Frankfurto automobilių parodoje pristatytas F 300 Life Jet nebuvo skirtas serijinei gamybai. Tai buvo tarsi laboratorija ant ratų, sukurtas tam, kad „Mercedes-Benz“ galėtų išbandyti naujas valdymo, kėbulo posvyrio, apšvietimo ir elektronikos sistemas.
Koncepcija, gimusi vedama smalsumo
F 300 Life Jet buvo sukurtas ne tam, kad pakeistų įprastą automobilį. Jo idėja buvo pasiūlyti tokią transporto priemonę, kuri vairuotojui suteiktų motociklui būdingą pojūtį, bet kartu apsaugotų nuo dalies motociklo trūkumų.
Motociklas posūkiuose pasvyra natūraliai – vairuotojas jaučia greitį ir kelio dangą tiesiogiai. Automobilis šiuo požiūriu stabilesnis ir saugesnis, tačiau jame nėra tokio fizinio įsitraukimo. F 300 Life Jet turėjo atsidurti kažkur tarp šių dviejų pasaulių.
Todėl „Mercedes-Benz“ pasirinko trijų ratų konstrukciją: du ratai buvo priekyje, vienas – gale. Vairuotojas ir keleivis sėdėjo vienas už kito, todėl kėbulas galėjo būti gerokai siauresnis nei įprasto automobilio. Tokia forma leido transporto priemonei posūkiuose pasvirti, o ne tiesiog riedėti kaip tradiciniam automobiliui.
Kėbulas buvo ne tik siauras, bet ir labai savitas. Vairuotojo durys kilo į viršų, keleivio durelės atsidarė atgal, o dviejų dalių stogą buvo galima nuimti ir pasidėti specialioje vietoje virš galinio rato. Taip uždaras triratis galėjo virsti atviresniu, rodsterį primenančiu automobiliu.
Svarbiausia technologija – aktyvioji posvyrio kontrolė
Pagrindinė F 300 Life Jet naujovė buvo „Active Tilt Control“ sistema. Ji leido kėbului ir priekiniams ratams posūkiuose pasvirti iki 30 laipsnių kampu. Be to, tai nebuvo paprastas mechaninis sprendimas – sistemą valdė elektronika ir hidraulika.
Automobilis vertino važiavimo greitį, vairo pasukimo kampą, šoninį pagreitį ir kitus duomenis. Pagal juos sistema apskaičiuodavo, kiek kėbulas turi pasvirti konkrečioje situacijoje. Vairuotojui nereikėjo pačiam „guldyti“ transporto priemonės kaip motociklo – tai darė pati sistema.
Šis sprendimas turėjo dvi aiškias užduotis. Pirmoji – suteikti vairuotojui motociklui artimą posūkio pojūtį. Antroji – sumažinti šoninę jėgą, kuri įprastame automobilyje posūkyje stumia keleivius į išorinę pusę. Kitaip tariant, F 300 Life Jet turėjo ne tik atrodyti neįprastai, bet ir važiuoti kitaip nei įprastas automobilis.
A klasės variklis, bet visai kitoks charakteris
F 300 Life Jet nebuvo itin galingas. Jame buvo sumontuotas 1,6 litro keturių cilindrų benzininis variklis iš tuometės A klasės. Variklis išvystė 75 kW (102 AG), o galia per elektrohidrauliniu būdu valdomą 5 laipsnių mechaninę pavarų dėžę buvo perduodama galiniam ratui.
Teoriškai, šis variklis neatrodė išskirtinis. Tačiau F 300 Life Jet buvo gerokai lengvesnis ir siauresnis už tradicinį automobilį, todėl dinamika buvo visai padori. Iki 100 km/val. jis įsibėgėdavo per 7,7 sek., o didžiausias greitis siekė 211 km/val.
Dar vienas įdomus sprendimas buvo pavarų perjungimas. F 300 Life Jet turėjo sekvencinį pavarų pasirinkimą – vairuotojas pavaras jungė trumpu svirties judesiu pirmyn arba atgal. Tai sustiprino ne įprasto automobilio, o mažo, techniškai neįprasto aparato įspūdį.
Kodėl F 300 Life Jet nepasiekė serijinės gamybos?
Nors F 300 Life Jet atrodė kaip drąsus ateities transporto pasiūlymas, jo kelias į serijinę gamybą buvo labai miglotas.
Toks automobilis būtų pareikalavęs atskiros konstrukcijos, naujų saugumo sprendimų ir didelių investicijų į labai siaurą rinkos nišą.
Tai buvo laikotarpis, kai net įprasti „Mercedes-Benz“ modeliai turėjo savų iššūkių. Pavyzdžiui, 1997 metais daug dėmesio sulaukė A klasės incidentas vadinamajame briedžio teste.
Po jo gamintojas turėjo skubiai stiprinti modelio saugumo sistemas ir atkurti pasitikėjimą nauju kompaktiniu automobiliu. Tokiame kontekste triratis, posūkiuose pasvyrantis eksperimentas negalėjo tapti prioritetu.
Vis dėlto F 300 Life Jet nereikėtų vertinti kaip nepavykusio projekto. Jo tikslas nebuvo iškart patekti į salonus. Tai buvo automobilis, skirtas patikrinti idėjas, kurios tuo metu atrodė per drąsios serijinei gamybai.
Tokių koncepcijų vertė dažnai paaiškėja tik po kelerių metų. Vienos technologijos lieka muziejuje, kitos persikelia į kitus modelius, o trečios padeda gamintojui suprasti, ko rinka iš tiesų nenori.