Limuzino erdvė už vidutinioko kainą: ką būtina žinoti prieš perkant naudotą „Škoda Superb“?

Lietuvos naudotų automobilių rinkoje ieškantys racionalaus, dažno remonto nereikalaujančio ir erdvaus automobilio, tradiciškai atsigręžia į „Volkswagen Passat“ arba „Toyota Avensis“.

Tačiau ką daryti tiems, kuriems vidutinės klasės standartų tiesiog negana, o prabangių vokiškų limuzinų išlaikymo kaštai atrodo gąsdinančiai? Ko gero, dabar yra pats geriausias metas priminti „Škoda Superb“.

Nuo 2008 iki 2015 metų gamintas Čekijos gamintojo flagmanas naudotų automobilių rinkoje yra tikras fenomenas. Už eilinio kompaktinės ar vidutinės klasės automobilio kainą jis siūlo sunkiai protu suvokiamą erdvę ant galinės sėdynės, milžinišką bagažinę ir solidžią, vokiškais genais paremtą važiavimo kokybę.

Tačiau ar šiandien antros kartos „Škoda Superb“ vis dar gali būti racionalus ir logiškas pasirinkimas? Daugiau sužinosite „Škoda Superb“ apžvalgoje.

Naudotos „Škoda Superb“ verdiktas akimirksniu:

Privalumai: itin erdvus salonas, labai didelė bagažinė, patogus ilgose kelionėse, platus variklių pasirinkimas, geras kainos ir automobilio dydžio santykis.

Trūkumai: prastoka apsauga nuo korozijos, sunku rasti geresnės komplektacijos versiją, TSI varikliai gali būti problematiški

1 iš 15

Ne tik didesnis „Passat“ giminaitis

Kai 2008 metais Ženevos automobilių parodoje buvo pristatytas antrosios kartos „Škoda Superb“, Čekijos gamintojas turėjo atsakyti į labai svarbų klausimą. Ar ši markė savarankiškai sugeba sukurti pilnavertį markės flagmaną?

Pirmoji „Superb“ karta rinkoje buvo sutikta gana palankiai, tačiau niekam nebuvo paslaptis, kad iš esmės tai buvo tiesiog prailginta „Volkswagen Passat“ (B5) kopija, skirta taupiems, bet erdvės ieškantiems pirkėjams. Todėl antroji karta privalėjo išlipti iš šio šešėlio, ir jai tai pavyko su kaupu.

Sukurtas ant modifikuotos „Volkswagen“ grupės PQ46 platformos, naujasis „Superb“ meistriškai įsitaisė tarpinėje zonoje tarp vidutinės (D) ir verslo (E) klasės, todėl netrukus šis modelis tapo savotišku fenomenu.

Jis kainavo panašiai kaip „Ford Mondeo“, „Opel Insignia“ ar tas pats „Volkswagen Passat“, tačiau savo siūloma erdve ant galinės sėdynės ir važiavimo solidumu rimtai kėsinosi į „Audi A6“ ar E klasės „Mercedes-Benz“ teritoriją.

1 iš 15

Modelio sėkmę patvirtino ir solidus apdovanojimų sąrašas. 2009 metais įtakingas britų leidinys „Top Gear“ („Aukščiausia pavara“) suteikė jam „Prabangiausio metų automobilio“ (Luxury Car of the Year) titulą – neįtikėtinas pasiekimas markei, iš kurios prieš kelis dešimtmečius Vakarų Europoje dar buvo šaipomasi.

Automobilis susišlavė „Metų automobilio“ apdovanojimus aštuoniose Europos šalyse, pelnė prestižinį „Auksinį vairą“ Vokietijoje ir kelerius metus iš eilės dominavo „Tow Car of the Year“ rinkimuose.

Praėjus penkeriems metams nuo gamybos pradžios, 2013-aisiais, „Škoda Superb“ sulaukė planinio atnaujinimo („facelifto“). Gamintojas nesiryžo radikaliems techniniams pokyčiams, tačiau automobilio išvaizda tapo griežtesnė, modernesnė ir labiau atitinkanti to meto markės dizaino kalbą, kurią padiktavo pasirodžiusi trečios kartos „Octavia“.

Išorėje atnaujintą modelį lengviausia atpažinti iš aštresnių linijų priekinių grotelių ir naujo „Škoda“ logotipo. Priekiniai žibintai gavo integruotas LED dienos šviesas, o galiniai žibintai pasipuošė ryškesniu, C raidės formos LED raštu.

Viduje didžiausias vizualinis pokytis buvo naujo dizaino trijų arba keturių stipinų vairai ir atnaujinti apdailos medžiagų raštai. Techninėje dalyje inžinieriai daugiausia dėmesio skyrė efektyvumui: beveik visi varikliai gavo „Start-Stop“ sistemas ir kinetinės energijos regeneravimo modulius, kas leido oficialias degalų sąnaudas sumažinti maždaug 19 procentų.

Viduje – griežta tvarka ir karališka erdvė

Įsėdus į antros kartos „Škoda Superb“ saloną, iškart tampa aišku, kad gamintojas čia nesiekė sužavėti avangardiniu dizainu ar itališkomis emocijomis. Interjeras sukurtas vadovaujantis griežta „Volkswagen“ grupės logika: viskas aišku, savo vietose ir orientuota į maksimalų funkcionalumą.

Ergonomika čia artima idealiai. Prietaisų skydelis lengvai įskaitomas, klimato kontrolės ir multimedijos valdymas intuityvus, todėl prie automobilio nereikia pratintis – įsėdi ir važiuoji. Naudojamos medžiagos yra kokybiškos, viršutinė prietaisų skydelio dalis padengta minkštu plastiku, nors apačioje galima rasti ir kietesnių, pigesnių apdailos detalių.

Tačiau didžiausias šio automobilio koziris, išskiriantis jį iš visų konkurentų, yra vidinė erdvė. Ant galinės sėdynės vietos kojoms yra tiek daug, kad šiuo parametru „Superb“ dažnai lyginamas ne su savo klasės atstovais („VW Passat“ ar „Ford Mondeo“), o su prabangiais reprezentacinėmis klasės modeliais (tokiais kaip S klasės „Mercedes-Benz“). Čia net ir aukštaūgiai keleiviai gali sėdėti užsikėlę koją ant kojos.

1 iš 11

Beje, „Škoda“ inžinieriai nepraleido progos įdiegti ir vienos „Rolls-Royce“ stiliaus smulkmenos – galinėse kairiose duryse yra speciali niša, kurioje gamykliškai paslėptas lietsargis.

Visgi, erdvė turi savo niuansų. Nors vietos kojoms apstu, pats automobilis nėra itin platus, todėl ant galinės sėdynės trise sėdėti nebus labai patogu – ji labiau skirta dviem keleiviams.

Bagažinės sprendimai – dar viena „Superb“ stiprybė. Sedano formos modelis (liftbekas) turi unikalią „TwinDoor“ sistemą, leidžiančią bagažinę atidaryti dviem būdais: tik metalinį dangtį (kaip tradiciniame sedane) arba visą dangtį kartu su galiniu stiklu (kaip hečbeke).

Tai suteikia net 595 litrų erdvę, o universalas džiugina dar labiau – siūlo 633 litrus, o nulenkus sėdynes erdvė išauga iki milžiniškų 1865 litrų.

Benzininiai reikalauja atidumo, dyzeliniai – greitkelių karaliai

Benzininių variklių gamą sudaro 1,4, 1,8 ir 2,0 litrų darbinio tūrio TSI varikliai. Jų pavadinimas nurodo, kad juose naudojama tiesioginio įpurškimo sistema ir turbokompresorius. Toks sprendimas, teoriškai, turėjo užtikrinti gerą dinamiką ir efektyvumą, tačiau tai galioja ne visiems varikliams.

Dažniau naudotų automobilių rinkoje sutinkama versija su nedidelio darbinio tūrio 1,4 litro varikliu automobiliui leidžia neblogai jaustis mieste, tačiau išvažiavus į greitkelį varikliui greitai pritrūksta kvapo, o norint palaikyti norimą tempą, degalų sąnaudos ne visada pateisina ekonomiškumo lūkesčius.

Daugiau veržlumo automobiliui suteikia 1,8 (160 AG) ir 2,0 litrų (200 AG) agregatai. Abu motorai „Škoda Superb“ paverčia dinamišku kompanionu, tačiau šie varikliai turi jautrią vietą – paskirstymo grandinės įtempiklį ir didelį polinkį deginti alyvą.

Inžinerinės piramidės viršūnėje stovi flagmanas su 3,6 litro FSI V6 varikliu. 260 AG galia ir 350 Nm sukimo momentas bei standartinė visų varančiųjų ratų sistema šį erdvų automobilį paverčia tikru greitkelių ekspresu, galinčiu 100 km/val. pasiekti per 6,5 sekundės.

Tačiau didžiulė galia reikalaus susitaikyti su tam tikrais kompromisais. Pavyzdžiui, dažniau keisti stabdžių kaladėles ir pakabos elementus, mat dėl didesnio variklio ir automobilio svorio jie dėvisi greičiau.

Priešingai nei kaprizingi benzininiai motorai, TDI dyzeliniai agregatai užsitarnavo patvarių darbininkų reputaciją. Šių variklių konstrukcija pasirodė tokia sėkminga ir taip gerai tinkanti sunkiam automobiliui, kad būtent dyzelinės versijos dominuoja naudotų automobilių rinkoje.

Priklausomai nuo gamybos metų, vairuotojai gali rinktis variklius, kurių galia svyruoja nuo 105 AG iki 170 AG. Silpnesnės versijos (legendinis 1,9 TDI arba vėlesnis 1,6 TDI) vertinamos dėl paprastumo ir itin mažų degalų sąnaudų, tačiau lenkimo manevrus su jais tenka planuoti iš anksto.

1 iš 7

Neabejotinai geriausias pasirinkimas – 2,0 litrų TDI. Galingiausias 170 AG variantas, turintis 350 Nm sukimo momentą, leidžia automobiliui iki 100 km/val. pagreitėti per 8,8 sekundės. Tokia jėga užtikrina nepaprastą lengvumą atliekant lenkimo manevrus užmiestyje, o vidutinės degalų sąnaudos išlieka apie 6 litrus 100 kilometrų.

Ypač vertinami po 2010 metų pasirodę „Common Rail“ (CR) kartos varikliai – jų aukštas naudingumo koeficientas, tylesnis darbas ir atsparumas didelėms apkrovoms daro juos populiariausiu pasirinkimu Lietuvoje.

Variklių galią į ratus perduoda penkių arba šešių laipsnių mechaninės transmisijos. Jos pasižymi tiksliu valdymu ir patvarumu, todėl didelių rūpesčių nekelia.

Tačiau naudotų automobilių skelbimuose dominuojanti DSG dvigubos sankabos pavarų dėžė reikalauja atidumo. Iš esmės tai yra dvi skirtingos sistemos: galingesniuose modeliuose montuojama 6 laipsnių dėžė (su „šlapiomis“ sankabomis) yra tvirta ir patikima, jei tik reguliariai keičiama alyva.

Tuo tarpu silpnesniuose varikliuose (pvz., 1.4 TSI, 1.8 TSI ar 1.6 TDI) randama 7 laipsnių DSG dėžė (su „sausomis“ sankabomis) yra laikoma rizikingu pasirinkimu. Jos sankabos susidėvi gerokai greičiau, o „Mechatroniko“ bloko gedimai yra dažni ir brangūs.

Į ką atkreipti dėmesį perkant?

Naudotų automobilių rinkoje apie antros kartos „Škoda Superb“ patikimumą sklando daugybė teigiamų atsiliepimų, tačiau didžiausias šio modelio priešas yra didžiulė rida ir ankstesnis savininkas, kuris nebuvo linkęs investuoti į tinkamą automobilio priežiūrą.

Vienas pagrindinių mazgų, reikalaujančių didžiausio atidumo, yra automatinė dvigubos sankabos DSG pavarų dėžė.

Nors ji užtikrina greitą pavarų perjungimą ir variklio efektyvumą, ši konstrukcija visiškai netoleruoja agresyvaus vairavimo ir uždelsto aptarnavimo. Pažeidžiamiausia vieta – sankabų komplektas ir „Mechatroniko“ blokas. Jei pajudant iš vietos jaučiamas drebėjimas, o jungiant „D“ ar „R“ pavaras girdimi smūgiai, tai signalizuoja apie labai rimtas problemas.

Transmisija taip pat reikalauja dėmesio, jei renkatės visais ratais varomą versiją. Joje sumontuota „Haldex“ mova. Jei priekiniams ratams praradus sukibimą galinė ašis neįsijungia akimirksniu, tai dažniausiai reiškia neveikiantį sistemos siurblį dėl laiku nekeistos alyvos. Kadangi transmisijoje yra daug tikslumo reikalaujančių elementų, bandomąjį važiavimą privaloma atlikti tiek visiškai šaltam, tiek gerai įšilusiam automobiliui.

Renkantis benzininį TSI variklį (ypač 1,8 ir 2,0 litrų), kritinis faktorius yra tepimo sistemos ir paskirstymo mechanizmo būklė. Šie motorai turi liūdnai pagarsėjusį polinkį natūraliai vartoti alyvą, todėl geriausia ieškoti egzemplioriaus, kuriam jau buvo atliktas kapitalinis variklio remontas (pakeisti stūmokliai ir žiedai).

Kiek kainuoja remontuoti?

Lietuvos naudotų automobilių rinkoje antros kartos „Škoda Superb“ kainos svyruoja nuo 4 000 eurų už ankstyvuosius, didelę ridą turinčius egzempliorius iki 11 000 eurų už vėlyvesnių gamybos metų, itin gerai išlaikytus modelius.

Nors šis modelis techniškai yra artimas „Volkswagen Passat“, o tai garantuoja milžinišką atsarginių dalių pasiūlą, pigaus išlaikymo tikėtis nereikėtų.

Naudotų „Škoda Superb“ savininkai labiausiai turėtų nerimauti dėl automatinės pavarų dėžės (DSG) būklės. Vien profilaktinis alyvos ir filtro keitimas, kurį privalu atlikti kas 60 000 kilometrų, kainuoja apie 150–250 eurų.

Jeigu pavarų dėžė pradeda ožiuotis, tuomet pasiruoškite sankabų komplekto arba liaudiškai tariant „Mechatroniko“ keitimui. Įprastai, šių darbų kainos svyruoja nuo 700 iki 1 500 eurų.

Visais ratais varomų versijų savininkams taip pat reikia periodiškai atlikti „Haldex“ priežiūrą. Laiku nepakeitus alyvos (kaina apie 100 eurų), gali sugesti sistemos siurblys, kurio keitimas atsieis papildomus 300–500 eurų.

Benzininių 1,8 ir 2,0 TSI variklių savininkai susiduria su specifine problema – paskirstymo grandinės keitimu bei tepalo rijimo problemomis.

Nors išsitampiusi grandinė yra žinoma šių motorų silpnybė, tačiau grandinės komplekto keitimas su įtempikliais ir mechanikų darbu atsieina apie 600–900 eurų. Jei variklis jau turi „apetitą“ alyvai, stūmoklių ir žiedų keitimo operacija lengvai perkops 1 500 eurų ribą.

Dyzelinių 2,0 litro TDI motorų savininkai dažniausiai susiduria su sankabos gedimais, o perkopus 200 000-250 000 kilometrų ribą reikia keisti ir susidėvėjusį dviejų masių smagratį.

Sankabos komplektas su smagračiu ir darbu Lietuvoje kainuoja nuo 600 iki 900 eurų. Tai didžiausia vienkartinė investicija, su kuria susiduria mechanines dėžes turinčių dyzelinių versijų vairuotojai, tačiau atlikus šį remontą, mazgas patikimai tarnauja ilgą laiką.

Papildomų, bet mažesnių išlaidų gali pareikalauti tik užsikimšęs DPF filtras (plovimas apie 150–250 eurų) arba sugedęs EGR vožtuvas (keitimas 250–400 eurų).