Elektromobilis – visiems? Bandome „KIA EV4“

Automobilių gamintojai pastaraisiais metais atrado labai patogų atsakymą į beveik visus klausimus. Reikia šeimos automobilio? Sukurkite SUV. Reikia elektromobilio? Sukurkite elektrinį SUV. Nežinote, ką dar būtų galima pagaminti? Pridėkite plastikines ratų arkų apsaugas, keliais centimetrais pakelkite kėbulą ir pavadinkite jį miesto visureigiu.

Todėl šiuolaikinė elektromobilių rinka pamažu pradėjo priminti aikštelę, kurioje visi automobiliai stengiasi atrodyti aukštesni, sunkesni ir pasiruošę nuotykiams, nors didžiąją gyvenimo dalį praleis važinėdami tarp daugiabučių ir prekybos centrų.

„Kia“ nusprendė, kad šioje aikštelėje dar liko vietos automobiliui, kuriam nereikia apsimesti visureigiu. Taip atsirado EV4 – šiek tiek išpūstas hečbekas (galima užsisakyti ir sedaną), savo proporcijomis ir paskirtimi primenantis laikus, kai šeimos automobilis dar neprivalėjo atrodyti pasiruošęs kirsti Sacharą.

Vis dėlto, kad ir kokį didelį džiaugsmą keltų tokios formos elektromobilio pasirodymas, jo sėkmę lems ne vien tai, kad jis nėra dar vienas SUV. EV4 dar turi įrodyti, kad gali ne tik įdomiai atrodyti, bet ir būti patogus, erdvus bei praktiškas šeimos automobilis.

1 iš 71

„KIA EV4“ verdiktas akimirksniu:

Privalumai: komfortiškai sureguliuota pakaba, stebėtinai erdvus salonas, mažos energijos sąnaudos, didelis nuvažiuojamas atstumas.

Trūkumai: įkrovimo sparta – vidutiniška, įkyriai veikiančios garsinių perspėjimų sistemos, nepatogios naudoti durų rankenėlės, turėsite kiekvieną kartą aiškintis dėl automobilio išvaizdos.

Atrodo taip, lyg nenorėtų likti nepastebėtas

Yra automobilių, kuriuos dizaineriai kuria taip, kad jie patiktų kuo didesniam žmonių skaičiui. Dažniausiai rezultatas būna toks neutralus, kad po penkių minučių jau sunku prisiminti, kaip tas automobilis atrodė.

Tuo tarpu EV4 kūrę „Kia“ dizaineriai pasirinko visiškai kitokį kelią. Šis elektromobilis atrodo taip, lyg jo kūrėjai būtų iš anksto susitaikę su tuo, kad vieni praeiviai atsisuks iš smalsumo, o kiti – vien tam, kad galėtų garsiai pasakyti, jog jiems jis nepatinka.

Gamintojas visa tai vadina „Opposites United“ dizaino filosofija, kurios esmė – suderinti iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamus elementus. Praktikoje tai reiškia žemą priekinę dalį, griežtas kėbulo linijas, vertikalius žibintus, juodus ratų arkų apvadus ir galinę dalį, kuri neketina ramiai susilieti su aplinka.

Priekinė dalis, jeigu atvirai, atrodo įdomiausiai. Žema priekinio gaubto linija ir į išorinius kėbulo kampus nustumti vertikalūs žibintai automobilį vizualiai praplatina, o tai padeda EV4 išsiskirti iš kitų. Vieną kartą jį pamačius ir sužinojus, kas tai per automobilis, kitą kartą jį atpažinsite iš tolo.

Priekinės dalies forma taip pat atlieka dar vieną funkciją. Žemas priekinis gaubtas padeda geriau matyti, kas vyksta priešais automobilį – tai ypač juntama mieste ir manevruojant ankštose stovėjimo aikštelėse.

Žvelgiant iš šono, EV4 sunku priskirti vienai aiškiai kategorijai. „Kia“ jį vadina hečbeku, tačiau juodi ratų arkų apvadai ir masyvi apatinė kėbulo dalis suteikia automobiliui krosoverio bruožų. Vis dėlto EV4 išlieka gerokai žemesnis už įprastą SUV, o 2 820 mm atstumas tarp ašių leido ratus nustumti arčiau kėbulo kampų ir salone palikti daugiau vietos keleiviams.

Kita vertus, tam tikri modernūs sprendimai turi savo kainą. Pavyzdžiui, kaip ir daugelis modernių elektromobilių, EV4 turi durų rankenėles, kurios priėjus prie automobilio automatiškai išlenda. Modernu, progresyvu, tačiau naudotis jomis nėra itin patogu – rankenėlę tenka suimti neįprastu kampu, o mūvint pirštines tai tampa dar sudėtingiau.

Vis dėlto, ar EV4 galėtume laikyti gražiu automobiliu? Tiesą sakant, atsakyti sunku. Jis atrodo žymiai įdomiau gyvai nei nuotraukose. Tačiau svarbiausia, kad „Kia“ nesukūrė dar vieno automobilio, kurį prekybos centro aikštelėje tektų ieškoti pagal valstybinį numerį. EV4 pastebėsite iš karto – net jeigu dar nebūsite apsisprendę, ar jums patinka tai, ką matote.

Viduje stebėtinai erdvu

Jeigu EV4 išorė atrodo taip, lyg dizaineriai būtų sąmoningai siekę sukelti kuo daugiau diskusijų, salone viskas gerokai ramiau. Čia „Kia“ nebandė išradinėti dviračio iš naujo – vairuotojas gauna aiškiai išdėstytus valdiklius, daug vietos daiktams ir vieną erdviausių galinių sėdynių šioje klasėje.

Prietaisų skydelio centre įrengtas platus ekranų blokas, sudarytas iš 12,3 colio skaitmeninio prietaisų skydelio, 5,3 colio klimato kontrolės ekrano ir 12,3 colio multimedijos sistemos. Toks sprendimas jau pažįstamas iš kitų naujesnių „Kia“ modelių, todėl vairuotojui nereikia ilgai aiškintis, kur ieškoti svarbiausios informacijos.

Dar svarbiau, kad gamintojas neatsisakė fizinių valdiklių. Temperatūrą, ventiliatoriaus intensyvumą ir garso stiprumą galima pakeisti neieškant reikiamos piktogramos ekrane. Po centriniu ekranu taip pat palikti pagrindinių multimedijos funkcijų spartieji klavišai.

Vis dėlto ergonomika nėra nepriekaištinga. Nedidelis klimato kontrolės ekranas įterptas tarp dviejų didesnių ekranų, todėl dalį jo, priklausomai nuo vairo padėties, gali užstoti pats vairas. Norint pasiekti kai kurias funkcijas, tenka šiek tiek pasilenkti į dešinę. Keistas sprendimas, ypač turint omenyje, kad šalia ir taip yra fiziniai klimato kontrolės mygtukai.

Priekinės sėdynės patogios, o jų reguliavimo diapazono daugumai vairuotojų turėtų pakakti. Tačiau aukštesniems žmonėms prieš perkant vertėtų skirti daugiau laiko tinkamai vairavimo padėčiai rasti. Kai kuriems vairuotojams gali pritrūkti vairo reguliavimo išilgine kryptimi: patogiai įsitaisius, vairas lieka šiek tiek per toli, o prisitraukus prie vairo tenka labiau sulenkti kojas.

Bendra salono kokybė palieka gerą įspūdį. Skirtingos apdailos medžiagos tarpusavyje dera, tekstiliniai paviršiai suteikia jaukumo, o skirtingos detalės surinktos tvirtai. Važiuojant prastesniu keliu neturėtų pasigirsti girgždesių, kurie primintų, kad dalis elektromobilių vis dar kuriami greičiau, negu jų gamintojai spėja išmokti tinkamai surinkti saloną.

Tačiau ne visos medžiagos salone yra vienodai geros. Centrinėje konsolėje ir apatinėse durelių dalyse naudojamas kietas plastikas, kuris lengvai braižosi. Užtenka į dėtuvę kelis kartus padėti raktus, kad joje atsirastų pirmosios naudojimo žymės. Tokioje gerai įrengtoje ir ne pačioje pigiausioje mašinoje šios detalės atrodo kaip ne vietoje sutaupytas keliolika eurų kainuojantis sprendimas.

Užtat dėtuvių netrūksta. Centrinėje konsolėje yra belaidžio telefono įkrovimo vieta, puodelių laikikliai, nedidelė dėtuvė raktams ir papildomas skyrius po porankiu. Tarp sėdynių palikta erdvė išnaudota gerai, todėl kasdieniams daiktams nereikia ieškoti vietos durelių kišenėse ar keleivio sėdynėje.

Vis dėlto, vienas stipriausių EV4 argumentų perlipus ant galinių sėdynių. Kadangi atstumas tarp ašių siekia 2 820 mm, o automobilio dugnas yra plokščias, vietos kojoms čia daugiau, negu būtų galima tikėtis iš 4,43 metro ilgio hečbeko. Net aukštesni keleiviai gali patogiai ištiesti kojas, o per vidurį sėdinčiam žmogui netrukdys įprastai tokiuose automobiliuose randamas transmisijos tunelis.

Vis dėlto, galinė sėdynė įrengta gana žemai grindų atžvilgiu, todėl aukštesni keleiviai sėdi labiau sulenkę kojas, o šlaunys ne visu plotu remiasi į sėdynę. Trumpose kelionėse tai netrukdo, tačiau po kelių valandų norėtųsi geresnės šlaunų atramos. Žema stogo linija ir siauresni galiniai langai taip pat šiek tiek riboja šviesos kiekį, nors vietos galvai daugumai keleivių pakanka.

Bagažinės tūris siekia 435 litrus, o nulenkus galines sėdynes padidėja iki 1 415 litrų. Bagažinė taisyklingos formos, turi papildomą skyrių po grindimis ir vertinant vien pagal oficialius parametrus atrodo gana talpi.

Tačiau tie 435 litrai apima ir erdvę po grindimis. Kadangi papildomos bagažinės po priekiniu gaubtu nėra, būtent šiame skyriuje greičiausiai bus laikomi įkrovimo laidai. Todėl kasdien naudojama pagrindinė bagažinės dalis neatrodo tokia didelė, kaip leidžia manyti skaičius techninių duomenų lape.

Technologijų daug, ramybės – mažiau

EV4 multimedijos sistema veikia sparčiai, o pagrindinių funkcijų išdėstymas gana logiškas. Vairuotojams, anksčiau naudojusiems naujesnius „Kia“ ar „Hyundai“ automobilius, ilgai pratintis nereikės. Vis dėlto kai kurioms funkcijoms pasiekti vis dar reikia daugiau veiksmų, nei norėtųsi važiuojant.

Kur kas naudingesnė yra kelionių planavimo sistema. Ji gali parinkti maršrute esančias įkrovimo stoteles ir, artėjant prie numatyto sustojimo, iš anksto paruošti bateriją greitesniam įkrovimui. EV4 taip pat palaiko „Plug&Charge“ funkciją – suderinamoje stotelėje pakanka prijungti kabelį, o automobilio atpažinimas ir atsiskaitymas atliekami automatiškai. Žinoma, šios funkcijos prieinamumas priklauso nuo konkretaus įkrovimo tinklo.

Dar vienas vykęs sprendimas – ant vairo esančiomis svirtelėmis reguliuojamas regeneracinio stabdymo intensyvumas. Vairuotojas gali pasirinkti važiavimą vienu pedalu, sumažinti regeneraciją ir leisti automobiliui laisvai riedėti arba šį darbą patikėti automatinei sistemai.

Pastaroji stebi eismą ir pati parenka tinkamą lėtėjimo intensyvumą. EV4 gali pradėti lėtėti artėdamas prie priekyje važiuojančio automobilio, sankryžos, žiedinės sankryžos ar vingiuoto kelio ruožo. Sistema dažniausiai veikia sklandžiai ir leidžia rečiau naudoti stabdžių pedalą.

Automobilis taip pat gali tiekti elektros energiją išoriniams prietaisams. Naudojant V2L funkciją galima įkrauti elektrinį dviratį, nešiojamąjį kompiuterį ar maitinti kitą buitinį įrenginį. Gamintojas numato ir galimybę energiją perduoti namams arba elektros tinklui, tačiau praktinis šių funkcijų naudojimas priklausys nuo vietinės infrastruktūros bei elektros tiekėjų siūlomų paslaugų.

Vairuotojo pagalbinių sistemų sąrašas ilgas. EV4 gali palaikyti pasirinktą atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, laikytis eismo juostos viduryje ir pagal navigacijos duomenis sumažinti greitį artėjant prie staigesnio posūkio. Geriau įrengtose versijose automobilis taip pat gali padėti pakeisti eismo juostą, prietaisų skydelyje parodyti aklosios zonos kameros vaizdą ir nuotoliniu būdu įvažiuoti į stovėjimo vietą.

Dauguma šių sistemų veikia sklandžiai ir į automobilio valdymą kišasi gana švelniai. Vis dėlto visiškos ramybės EV4 salone tikėtis nereikėtų. Greičio ribojimo ir vairuotojo dėmesio stebėjimo sistemos apie save primena garsiniais signalais, o vairuotoją stebinti kamera žvilgsnį į centrinį ekraną kartais palaiko neleistinu išsiblaškymu.

Perspėjimą apie galimą greičio viršijimą galima gana greitai nutildyti, tačiau tai tenka daryti pradėjus kiekvieną naują kelionę. Aktyviosios saugumo sistemos taip pat sureguliuotos jautrokai. Pavyzdžiui, važiuojant atbulomis automobilis gali staigiai sustoti net tada, kai vairuotojas mato, kad iki kliūties vietos dar pakanka.

Saugiau – neabejotinai. Ramiau – nebūtinai.

Svarbiausia – ne tik arklio galios

Elektromobilių gamintojai jau seniai išmoko vieną paprastą triuką. Jeigu automobilis nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja greičiau už bet kokį brangesnį sportinį modelį, šį skaičių reikia užrašyti kuo didesnėmis raidėmis. Nesvarbu, kad automobilio savininkas dažniau važiuos į mokyklą ar prekybos centrą, o ne dalyvaus traukos lenktynėse.

„Kia EV4“, lyginant su kai kuriais kitais gamintojais, atrodo gana santūriai. Abi modelio versijos – tiek su 58,3 kWh, tiek su 81,4 kWh baterija – turi priekyje sumontuotą 204 AG išvystantį elektros variklį. Didžiausias sukimo momentas siekia 283 Nm, o visa galia perduodama priekiniams ratams.

Su mažesne baterija EV4 iki 100 km/val. įsibėgėja per 7,4 sekundės, tačiau bandytoji versija su didesne baterija tą pačią užduotį atlieka per 7,7 sekundės.

Šie parametrai neatrodo įspūdingai, kol nepradedi važiuoti. Elektros variklis į akceleratoriaus paspaudimą reaguoja iškart, todėl mieste EV4 atrodo gerokai gyvesnis, nei leidžia manyti gamintojo deklaruojami duomenys. Galios pakanka ir lenkiant užmiestyje, o vairuotojui nereikia iš anksto planuoti, ar automobilis spės įsibėgėti iki artėjančio posūkio.

Kita vertus, EV4 neketina kiekvieno pajudėjimo nuo šviesoforo paversti cirko pasirodymu. Pagreitis tolygus ir lengvai kontroliuojamas, todėl keleiviams nereikia kiekvieną kartą įsikibti į durelių rankenas. Šeimos automobilyje tai veikiau privalumas nei trūkumas.

Tačiau svarbiausias EV4 pasiekimas nėra dinamika. Kur kas didesnį įspūdį palieka tai, kaip taupiai šis beveik 1,9 tonos sveriantis elektromobilis naudoja energiją.

Gamintojas skelbia, kad vidutinės energijos sąnaudos gali svyruoti nuo 14,6–15,8 kWh/100 km, o ir smagiausia tai, kad gamintojo deklaruojami duomenys nėra nerealistiški. Mieste be ypatingų pastangų energijos sąnaudos svyravo tarp 14-16 kWh/100 km.

Važiuojant šiek tiek dinamiškiau energijos sąnaudos svyruoja nuo 15 iki 18 kWh/100 km. Išvažiavus į greitkelį situacija taip pat netampa beviltiška. Važiuojant 120 km/val. greičiu energijos sąnaudos svyruoja ties 18–20 kWh/100 km padala. Tad teoriškai, su pilna įkrova ilgesnėje kelionėje galima nuvažiuoti 400–450 kilometrų, o tai – labai solidus rezultatas.

Didesnė problema išryškėja privažiavus greitojo įkrovimo stotelę. Kitaip nei brangesnis „Kia EV6“, EV4 naudoja 400 V, o ne 800 V elektros sistemos architektūrą. Didžiausia deklaruojama nuolatinės srovės įkrovimo galia siekia 135 kW, tačiau šiais laikais tai – vidutiniškas rezultatas.

Tai nėra automobilis, prie kurio įkrovimo stotelės spėsite tik išlipti, prijungti laidą ir tuoj pat važiuoti toliau. Kita vertus, maždaug pusvalandžio sustojimas ilgesnėje kelionėje nėra ir tragedija. EV4 šioje srityje atsigriebia efektyvumu – kuo mažiau energijos sunaudojama važiuojant, tuo rečiau apskritai tenka ieškoti įkrovimo stotelės.

Komfortas svarbiau už sportines ambicijas

Vos išvažiavus į pirmą prastesnio asfalto ruožą paaiškėja, kad EV4 kūrę inžinieriai nesistengė iš jo padaryti sportiško hečbeko. Pagrindinis tikslas buvo visai kitas – sukurti automobilį, kuriuo būtų patogu kasdien važinėti mieste ir leistis į ilgesnes keliones.

Šią užduotį „Kia“ atliko gerai. Pakaba gana švelniai sugeria kelio nelygumus, neleidžia kėbului be reikalo siūbuoti ir išlieka rami net tada, kai asfaltas tampa prastesnis. Važiuojant per didesnes duobes ar greičio mažinimo kalnelius salone nepasigirsta nemalonių smūgių.

Tam yra ir techninis paaiškinimas. Priekyje naudojama elektromobiliui pritaikyta „MacPherson“ pakaba, gale – daugiasvirtė konstrukcija.

Amortizatoriuose naudojami nuo virpesių dažnio priklausantys vožtuvai, kurie keičia slopinimo jėgą pagal pakabos judesių pobūdį – padeda švelniau sugerti švelnesnius kelio nelygumus ir geriau kontroliuoti kėbulo svyravimus. Specialios pakabos įvorės taip pat sumažina į saloną perduodamą vibraciją.

Vairo mechanizmas sureguliuotas taip pat galvojant apie patogų ir malonų vairavimą. Vairas lengvas, į judesius reaguoja tiksliai, o važiuojant didesniu greičiu automobilis užtikrintai laikosi pasirinktos trajektorijos. EV4 posūkiuose elgiasi nuspėjamai ir neprovokuoja vairuotojo nuolat tikrinti sukibimo ribų.

Greitesniuose posūkiuose kėbulas šiek tiek pasvyra, tačiau automobilis išlieka stabilus ir elgiasi nuspėjamai. Net stipriau paspaudus akceleratorių, 283 Nm sukimo momentas nepradeda vairo plėšti iš rankų, o pati akceleracija nesukelia bereikalingos dramos.

Važiuojant greitkeliu EV4 jaučiasi it būtų solidesnės klasės automobilis. EV4 išlieka stabilus, nereikalauja nuolat koreguoti važiavimo krypties, o komfortiškai sureguliuota pakaba nevargina keleivių ilgesnėje kelionėje. Salone taip pat gana tylu – važiuojant iki 120 km/val. greičiu vėjo ir padangų triukšmas išlieka gerai slopinamas, nors 19 colių skersmens padangos apie save primena perkopus 130 km/val. ribą.

EV4 nėra automobilis, kuris vingiuotame kelyje skatintų ieškoti vis trumpesnio stabdymo taško. Tačiau jis ir neapsimeta tokiu esantis. Jo stiprybė – gebėjimas važiuoti ramiai, patogiai ir užtikrintai, tačiau posūkyje nevirsta siūbuojančiu šeimos laivu.

Būtent toks charakteris EV4 tinka labiausiai. Sportinių ambicijų čia nedaug, tačiau šeimos automobiliui komfortas, stabilumas ir nuspėjamas valdymas yra kur kas vertingesni už dar vieną dirbtinai pasunkintą vairą ar pernelyg kietą pakabą.

„Kia EV4“ konstrukcija

Pasirodo, šeimai SUV nebūtinas

Išbandžius „Kia EV4“ paaiškėja, kad svarbiausias šio automobilio pasiekimas nėra nei pagirtinas nuvažiuojamas atstumas, nei beveik per visą prietaisų skydelį nusidriekęs ekranų blokas.

Kur kas svarbiau tai, kad EV4 įrodo, jog šeimos elektromobiliui nebūtinas aukštas kėbulas, didžiulės ratų arkos ir nuotykius žadanti išvaizda. Žemesniame automobilyje taip pat galima patogiai susodinti keturis suaugusiuosius, sutalpinti šeimos bagažą ir leistis į ilgesnę kelionę nuolat neieškant artimiausios įkrovimo stotelės.

Žinoma, EV4 nėra nepriekaištingas. Bagažinė galėtų būti talpesnė, didžiausia įkrovimo galia jau nebestebina, o garsinių perspėjimų sistemos kartais elgiasi taip, lyg vairuotoją reikėtų drausminti dėl kiekvieno menkniekio.

Prie to dar galima pridėti nepatogias durų rankenėles ir išvaizdą, dėl kurios tikriausiai teks ne kartą aiškinti, ar automobilis jums iš tikrųjų patinka. Vis dėlto nė vienas iš šių trūkumų nepakeičia to, kaip gerai EV4 atlieka pagrindinę savo užduotį.

Tai patogus, tylus ir nuspėjamai valdomas automobilis. Jo salonas erdvesnis, negu leistų tikėtis išorės matmenys, pakaba tinkamai pritaikyta lietuviškiems keliams, o mažos energijos sąnaudos leidžia iš didesnės baterijos išspausti gerokai daugiau kilometrų, nei dažnai pavyksta sunkesniems elektriniams SUV.

Ar EV4 yra geriausias elektromobilis rinkoje? Ne. Tačiau šeimai, ieškančiai komfortiško, efektyvaus ir ilgesnėms kelionėms tinkamo elektromobilio, tai yra vienas geriausiai subalansuotų pasirinkimų savo klasėje. Dėl EV4 išvaizdos galbūt teks ne kartą pasiaiškinti, bet dėl sprendimo jį įsigyti – gerokai rečiau.