Ar tai priešnuodis populiariems SUV? Bandome „Volvo ES90“

Europoje klasikiniai sedanai jau kurį laiką turi tenkintis nykstančios rūšies statusu. Didžioji dalis šio kėbulo tipo gerbėjų sėkmingai persikraustė į panašaus dydžio visureigius, o ir pats supratimas apie tai, kaip turi atrodyti solidus verslo klasės automobilis, apsivertė aukštyn kojomis.

Todėl į visuotinės visureigių karštinės epicentrą atvykstantis „Volvo ES90“ atrodo kaip užsispyręs šiaurietis, kuris siekia reabilituoti sedano įvaizdį aplinkoje, kurioje visi jau seniai įprato į pasaulį žiūrėti iš aukštai.

Kita vertus, jis kartu turi nepamiršti pamatinių verslo klasės automobiliui būdingų charakteristikų: absoliučią dvasinę ramybę, izoliaciją nuo išorinio pasaulio ir pojūtį, kad be jokio fizinio nuovargio galima perskrosti pusę kontinento.

Volvo ES90 verdiktas akimirksniu:

Privalumai: Aukšto lygio akustinis ir važiavimo komfortas, patogios sėdynės, stebėtinai erdvus, užtikrinta dinamika

Trūkumai: efektyvumas – vidutiniškas, painus prietaisų valdymas, automobilio atrakinimas ir įjungimas kortele – perdėtai komplikuotas ir tiesiog nereikalingas sprendimas

1 iš 78

Neeilinis mišrūnas

Iš pirmo žvilgsnio „Volvo ES90“ galima palaikyti gana lengvai perprantamu automobiliu. Tai turėtų būti solidus, reprezentacinis elektrinis sedanas – lyg natūralus „S90“ modelio linijos tęsinys.

Tačiau pakanka atidžiau pažvelgti į proporcijas ir šis pirmas įspūdis ima kisti. Dideli ratai, 180 mm prošvaisa nėra tai, ką įprastai siejame su klasikiniu sedanu. Tačiau čia ir slypi „Volvo“ dizainerių gudrybė.

Akivaizdu, kad „Volvo“ pasirinko kitą kelią ir sukūrė automobilį, kuris bando išlaikyti tradicines sedano formas, bet kartu siekia jas suderinti su savybėmis, dėl kurių pirkėjai pastaraisiais metais taip pamėgo SUV tipo modelius.

Priekinė dalis santūri, bet iškart atpažįstama. „Toro kūjo“ motyvą primenantys priekinių žibintų elementai aiškiai susieja ES90 su kitais „Volvo“ šeimos modeliais. Čia nėra nei komiškai išpūstų radiatoriaus grotelių, nei dirbtinių oro įsiurbimo angų, kuriomis būtų bandoma sukurti agresyvaus automobilio įspūdį.

Galinė dalis palieka dar stipresnį įspūdį. Vertikalūs žibintai primena didžiuosius markės visureigius, o C formos žibintų forma suteikia ES90 savitumo ir neleidžia jo supainioti su kitu modeliu.

Vis dėlto ne visi modernūs sprendimai čia atrodo vienodai įtikinamai. Iš kėbulo išnyrančios durelių rankenėlės ir durelių pritraukimo mechanizmas kuria brangaus, technologiškai pažangaus automobilio įspūdį, tačiau pažvelgus į šoninius veidrodėlius, vientisas dizaino įspūdis šiek tiek subliūkšta.

Prie jų pritvirtinti kamerų ir jutiklių korpusai atrodo pernelyg grubiai – tarsi būtų uždėti jau tada, kai pagrindinė automobilio forma buvo baigta.

Švediška ramybė

Jeigu išorėje „Volvo ES90“ dar bando suderinti sedano, ale hečbeko ir krosoverio proporcijas, įlipus į vidų gamintojo vizija tampa gerokai aiškesnė.

„Volvo“ supratimas apie prabangą šiek tiek kitoks negu pagrindinių konkurentų. Vietoje akinančių blizgučių ar perteklinių dekoracijų „ES90“ salone dominuoja švelnesni spalvų deriniai, medžio apdaila, minkšti paviršiai ir medžiagos, kurios atrodo brangiai, bet ne demonstratyviai.

Štai, sėdynės – viena stipriausių „Volvo ES90“ savybių. Jos plačios, minkštos ir labiau primena ilgoms kelionėms skirtą krėslą nei tradicinę automobilio sėdynę.

Dar labiau stebina tai, kad toks kokybės įspūdis pasiektas nenaudojant natūralios odos. Šiuolaikiniame „Volvo“ tai neatrodo kaip pigesnis pakaitalas – veikiau kaip sąmoningas gamintojo pasirinkimas, gerai derantis su elektrinio modelio filosofija.

Tas pats prabangos pojūtis išlieka persėdus ir ant galinių sėdynių. Durelių apdaila, atskiras klimato kontrolės valdymas, šildomos ir ventiliuojamos sėdynės bei masyvus porankis aiškiai rodo, kad gale sėdinčių keleivių gerbūvis nebuvo užmirštas.

Vis dėlto, būtent sėdint gale išryškėja klasikinis didelių elektromobilių kompromisas. Po grindimis sumontuota baterija pakelia grindų lygį, todėl keleivių kojos lieka labiau sulenktos, nei norėtųsi.

Vietos galvai ir keliams pakanka, tačiau pati sėdėjimo poza nėra tokia natūrali, kokios tikėtumeisi iš penkių metrų ilgio ir šios klasės automobilio.

Kita vertus, praktiškumo egzaminą ES90 sugeba išlaikyti. Nors 425 litrų talpos bagažinė tokio dydžio automobiliui neatrodo įspūdingai, tačiau tai neatrodo kaip didelis trūkumas.

Matote, ES90 turi hečbekams būdingą bagažinės dangtį, kuris pasikelia į viršų ir nepriverčia galvoti kokiu čia teisingu kampu įgrūsti televizoriaus dėžę ar sulankstytą dviratį.

Esant poreikiui galima nuleisti galines sėdynes ir kroviniams skirtą erdvę išnaudoti į pagalbą pasitelkus lakią fantaziją. Tačiau, kur randi vieną privalumą, netrukus pastebi kitą trūkumą.

Dėl nuožulnios bagažinės dangčio linijos ir velniškai storų galinių statramsčių, matomumas atgal nėra stiptoji ES90 pusė, ypač jeigu galinių sėdynių galvos atramos yra pakeltos.

Po priekiniu gaubtu esanti bagažinė taip pat labiau primena dėklą įkrovimo laidui nei naudingą krovinių skyrių. Kelios smulkmenos ten tilps, bet didesnį kelioninį krepšį teks įsimesti į galą.

Įkvėpimo sėmesi iš „Tesla“

Technologijų dalis „Volvo ES90“ kelia daugiausia klausimų. Ne todėl, kad automobiliui trūktų modernių sprendimų. Jų čia apstu. Klausimų kyla dėl to, kaip „Volvo“ verčia vairuotoją jais naudotis.

Funkcijos, kurios ilgus metus buvo valdomos mygtukais, svirtelėmis ar atskirais jungikliais, čia perkeltos į centrinį ekraną arba susietos su išmaniuoju telefonu. Kodėl? Nes taip padarė „Tesla“.

Kadangi išmaniesiems telefonams sukurta programėlė ES90 savininko gyvenime turi atlikti itin svarbų vaidmenį, ji pakeičia tradicinį raktelį, ji yra skirta išsaugoti ir susieti svarbiausius nustatymus su vartotoju, kuris naudojasi automobiliu.

Teoriškai, ši idėja skamba puikiai. Vieną kartą viską susireguliuoji, išsaugai ir teoriškai prie šių nustatymų daugiau grįžti nebereikia. Tačiau ką daryti tiems, jeigu nenori naudotis programėle?

„Volvo“ pagalvojo ir apie tai. Vietoje to turėsite naudotis kortele arba į tradicinį raktelį panašus įrenginys. Liūdniausia yra tai, kad ir šios alternatyvos yra erzinančiai blogos.

Pavyzdžiui, norint atrakinti arba užrakinti automobilį, kortelę visada reikia priliesti prie vairuotojo durelių rankenėlės. Norite pasiimti ką nors nuo galinių sėdynių? Pirmiau turi paliesti vairuotojo durelių rankenėlę. Nori ką nors pasiimti iš bagažinės? Pirmiau turi paleisti vairuotojo durelių rankenėlę.

Dar labiau stebina tai, kad prieš pradedant važiuoti kortelę kiekvieną kartą reikia padėti į specialią vietą salone, kad automobilis ją atpažintų. Kitaip tariant, net toks paprastas veiksmas kaip įsėdimas ir bandymas pajudėti tampa perdėtai komplikuotas.

Jeigu jau prakalbome apie komplikuotumą, norite pareguliuoti veidrodėlius? Reikės ekrano. Norite pakeisti vairo padėtį? Vėl ekrano. Reikia atidaryti daiktadėžę? Taip, ir čia be ekrano neapsieisite.

Klimato kontrolės ar sėdynių šildymo valdymas taip pat reikalauja daugiau dėmesio, nei turėtų. Prie tokių sprendimų galima priprasti, tačiau pripratimas nėra tas pats, kas gera ergonomika. Tokio kainų lygio automobilyje pagrindinės funkcijos turėtų būti pasiekiamos intuityviai, o ne ieškomos meniu, atitraukiant akis nuo kelio.

Liūdniausia yra tai, kad šie sprendimai užgožia technologijas, kurios „Volvo“ markės visuomet buvo stipri.

Pagalbinės saugumo sistemos ir vairavimo asistentai veikia tiksliai ir sklandžiai. Eismo juostos palaikymo sistema nebebando perdėtai agresyviai išplėšti vairo iš vairuotojo rankų, o aklosios zonos stebėjimo funkcija neerzina nereikalingais įspėjimais.

Sistemos nėra perdėtai jautrios į įvykius supančius automobilį, tačiau kartu niekada neleidžia išlipti iš nustatytų saugumo ribų, dėl kurių gali įvykti koks nors nemalonus incidentas.

Važiuoja užtikrintai ir sklandžiai

Šiandien pagaminti labai greitą elektromobilį nėra sudėtinga. Didelė baterija, vienas ar du galingi elektros motorai – ir specifikacijų lentelėje jau galima rašyti skaičius, kurie dar prieš dešimtmetį priklausė superautomobiliams.

„Volvo ES90“ šiose galios ginklavimosi varžybose nedalyvauja. Gamintojui akivaizdžiai svarbiau ne tai, kaip įspūdingai penkių metrų ilgio sedanas gali greitai įsijungus žaliam šviesoforo signalui gali katapultuotis į priekį, o tai, kaip ramiai ir solidžiai jis įsibėgėja kasdienėse situacijose.

Bandytoji versija buvo aprūpinta vienu elektros motoru, išvystančiu 333 AG. Iki 100 km/val. ES90 įsibėgėja per 6,9 sek., todėl šiandieninių elektromobilių kontekste toks rezultatas nebeatrodo išskirtinis. Vis dėlto didmiestyje ir užmiestyje tokios dinamikos pakanka.

Įsiliejant į greitkelio srautą ar mieste atliekant greitesnį manevrą ES90 nereikalauja iš vairuotojo išankstinio planavimo. Lenkimai atliekami lengvai, akceleracija – sklandi ir nuspėjama, o pats automobilis niekada neleidžia pasijusti taip, lyg dinamika būtų jo silpnoji vieta. Tai nėra sportiškas elektromobilis, bet tokio charakterio iš jo ir nesinori reikalauti.

Kita vertus, efektyvumas nėra ta sritis, dėl kurios „Volvo ES90“ norėtųsi girti taip pat drąsiai. Bandytoji versija turėjo 92 kWh talpos bateriją, o gamintojas deklaruoja, kad idealiomis sąlygomis su pilna įkrova automobilis gali nuvažiuoti iki 650 kilometrų.

Iškart norėtųsi pridurti, kad bandymo sąlygos šiam elektromobiliui nebuvo palankios. Oro temperatūra svyravo nuo lengvo šaltuko iki maždaug 5 laipsnių šilumos, todėl gamintojo deklaruojamas nuotolis tokiomis sąlygomis buvo sunkiai pasiekiamas.

Vis dėlto tam tikras išvadas padaryti galima. Nuvažiavus 193 kilometrus užmiesčio maršrutu, bendros energijos sąnaudos siekė 44,2 kWh, arba maždaug 23 kWh/100 km. Mieste energijos sąnaudos dažniausiai laikėsi ties 20–22 kWh/100 km riba, o važiuojant didesniu greičiu greitkelyje pakildavo iki 26–30 kWh/100 km.

Žemesnė oro temperatūra, panašu, turėjo įtakos ir baterijos įkrovimo spartai. „Volvo“ nurodo, kad didelės galios stotelėje ES90 gali būti įkraunamas iki 350 kW galia, tačiau bandymo metu skirtingose 300 kW įkrovimo stotelėse pavyko užfiksuoti daugiausia 180 kW siekiančią įkrovimo galią.

Vis dėlto pati įkrovimo kreivė paliko geresnį įspūdį nei didžiausias užfiksuotas skaičius. Nuo 10 iki 80 proc. įkrovimo galia nekrito staigiai, o pasiekus 80 proc. baterijos lygį automobilis vis dar buvo įkraunamas maždaug 80 kW galia. Tai reiškia, kad ilgesnėje kelionėje ES90 svarbiausias privalumas gali būti ne vien momentinis pikas, o gana stabili įkrovimo sparta didesnėje baterijos įkrovos dalyje.

BMW priešingybė

Viena maloniausių „Volvo ES90“ savybių yra ta, kad šis automobilis nebando apsimesti sportišku sedanu. Jis nesiekia įrodyti, kad gali varžytis su dinamiškiausiais „Audi“, BMW ar „Mercedes-Benz“ modeliais.

Penkių metrų ilgio elektrinis sedanas daro tai, kam ir buvo sukurtas – patikimai izoliuoja vairuotoją nuo kelio triukšmo, nelygumų ir kasdienio eismo chaoso. ES90 nėra adrenalino generatorius. Tai automobilis, kuriame norisi ne ieškoti posūkių, o ramiai įsitaisyti ir leisti jam ryti kilometrus.

Pneumatinė pakaba čia nėra tik dar viena eilutė papildomos įrangos sąraše. Ji iš esmės formuoja visą važiavimo pojūtį. Grubiai užtaisyti asfalto lopai, aštresni kelio sujungimai ar duobės slopinami stebėtinai švelniai, todėl net su dideliais ratlankiais ES90 išlieka komfortiškas ten, kur daugelis elektromobilių tampa pernelyg kieti.

„Volvo“ inžinieriams taip pat pavyko gana sėkmingai paslėpti didelį automobilio svorį. Žemai sumontuota baterija suteikia stabilumo, todėl staigesni vairo judesiai nevirsta nemaloniu kėbulo siūbavimu. ES90 nėra lengvas ar žaismingas automobilis, tačiau jis juda užtikrintai ir nuspėjamai.

Vis dėlto vairo mechanizmas kelia daugiau abejonių. Automobilį valdyti lengva, manevruojant nereikia didesnių pastangų, tačiau važiuojant greičiau trūksta aiškesnio ryšio su priekiniais ratais. Vairas tiksliai nurodo kryptį, bet nesuteikia daug informacijos apie tai, kas vyksta po ratais.

Dėl to ES90 praranda dalį universalumo, kuriuo dažnai pasižymi stipriausi vokiški konkurentai. Jie gali būti ir ramūs kelioniniai automobiliai, ir gana įtraukiantys vairuotojo įrankiai, o „Volvo“ aiškiai renkasi vieną kryptį. Jo stiprybė – ne aštrumas, o ramus, solidus ir labai patogus judėjimas didesniu greičiu.

Toks charakteris atsispindi ir elektrinės pavaros nustatymuose. Nors ES90 turi vieno pedalo režimą, šiame automobilyje jis neatrodo pats natūraliausias pasirinkimas. Atleidus akceleratoriaus pedalą kiek staigiau, automobilis ima stabdyti gana ryškiai, todėl sklandžiam važiavimui reikia labai tikslaus pėdos darbo.

Dėl šios priežasties vieno pedalo režimas ilgainiui tampa ne patogumo privalumu, o papildomu dirgikliu. Šiam automobiliui labiau tinka įprastas važiavimo režimas, leidžiantis ES90 riedėti laisviau, ramiau ir be nereikalingos įtampos.

Jis turi jums labai patikti

„Volvo“ bandymas atnaujinti tradicinę sedano formulę atrodo sveikintinas ir daugeliu atžvilgių – sėkmingas.

ES90 siūlo būtent tai, ką ilgus metus buvo įprasta sieti su šiuo gamintoju: tylų važiavimą, aukšto lygio komfortą, solidų salono pojūtį ir pažangias saugumo sistemas.

Kita vertus, dalis sprendimų šiame automobilyje kelia klausimų, nes jie ne visada dera su pamatinėmis „Volvo“ vertybėmis. Gamintojas nuolat kalba apie siekį mažinti avarijų ir žūčių skaičių keliuose, tačiau kaip ši filosofija dera su perdėtai sudėtingu prietaisų valdymu iki šiol sunku suprasti.

Tokių dviprasmybių ES90 turi ir daugiau. Viena vertus, „Volvo“ riboja maksimalų greitį iki 180 km/val. tačiau šio modelio gamoje galima rasti versijų, išvystančių daugiau nei 600 AG. Formaliai šie du dalykai gali gyventi greta, bet kokia prasme siūlyti tokio pajėgumo jėgainę, jeigu gamintojas bando sumąžinti žūčių kiekį keliuose?

Juolab, ES90 geriausiai atsiskleidžia ne tada, kai bando demonstruoti pajėgumą, o tada, kai tyliai ir užtikrintai ryja kilometrus. Tai nėra automobilis, kuriam reikalinga sportiško sedano kaukė. Jo stiprybė – ramybė, komfortas ir gebėjimas ilgą kelionę paversti kuo mažiau varginančia.

Todėl galutinis įspūdis išlieka šiek tiek dviprasmiškas. „Volvo ES90“ nesunku pamėgti, tačiau kartu norėtųsi, kad gamintojas būtų pasirinkęs efektyvumo, paprastumo ir kasdienio patogumo kryptį, o ne bandęs prisitaikyti prie „kuo daugiau, tuo geriau“ logikos, kurią pastaruoju metu ypač aktyviai propaguoja dalis Kinijos gamintojų.