Smūgis į kelio duobę gali baigtis ne tik prakirsta padanga ar sulankstytu ratlankiu. Kartais nukenčia automobilio pakaba, vairo mechanizmas ar kitos brangiai remontuojamos dalys. O jei vairuotojas, bandydamas išvengti kliūties, praranda automobilio kontrolę, pasekmės gali būti dar rimtesnės.
Tokiose situacijose dažniausiai pirmiausia skaičiuojami nuostoliai. Tačiau ne kiekvienu atveju už automobilio remontą privalo mokėti jo savininkas. Lietuvos teisės aktai numato galimybę reikalauti žalos atlyginimo iš už kelio būklę atsakingo asmens.
Vis dėlto vien to, kad automobilis buvo apgadintas duobėtame kelyje, nepakanka. Ginčo atveju gali tekti įrodyti ir kelio trūkumą, ir dėl jo patirtą žalą, ir priežastinį ryšį tarp šių aplinkybių.
Dėl duobės magistralėje – daugiau kaip 31 tūkst. eurų žalos atlyginimas
2023 m. balandžio 20 d. magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Raseinių rajone, įvyko incidentas, kurio pasekmes teismams teko nagrinėti beveik trejus metus.
Maždaug 147-ajame magistralės kilometre lūžo viaduko pereinamoji plokštė ir važiuojamojoje dalyje atsivėrė pavojinga duobė. Tą dieną šioje vietoje nukentėjo ne vienas automobilis.
Vieną jų – „Mercedes-Benz“ – vairavęs vyras važiavo pirmąja eismo juosta. Priekyje judėjęs baltas mikroautobusas staiga persirikiavo į antrąją juostą. Tik tuomet „Mercedes-Benz“ vairuotojas pamatė pirmojoje juostoje atsivėrusią duobę.
Bandydamas jos išvengti, vyras taip pat persirikiavo į antrąją juostą. Tačiau priekyje važiavęs „Volvo XC70“ staigiai stabdė, todėl „Mercedes-Benz“ vairuotojas, mėgindamas išvengti susidūrimo, kliudė kelio atitvarus ir atsitrenkė į „Volvo“ galinę dalį.
Per eismo įvykį buvo apgadintas automobilis, o pats vairuotojas patyrė sumušimų. Vėliau jis pareikalavo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Byloje atsakovėmis buvo patrauktos AB „Via Lietuva“, AB „Kelių priežiūra“ ir AB „Lietuvos draudimas“. Pirmosios instancijos teismas pripažino „Via Lietuva“ atsakomybę, tačiau nusprendė, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo ir pats vairuotojas. Dėl to priteistinos kompensacijos dydis buvo sumažintas perpus.
Vis dėlto 2026 m. vasario 17 d. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, padarė kitokią išvadą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad „Mercedes-Benz“ vairuotojas būtų viršijęs leistiną greitį, nesilaikęs saugaus atstumo ar kitaip pažeidęs Kelių eismo taisykles. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad netikėtai magistralėje atsivėrusi didelė duobė negalėjo būti laikoma iš anksto numatoma kliūtimi.
Nors vairuotojo atliktas manevras techniniu požiūriu prisidėjo prie susidūrimo, teismas jį pripažino pagrįstu ir teisėtu mėginimu išvengti pavojingos kliūties.
Galiausiai iš AB „Via Lietuva“ vairuotojui priteista 31 229,50 euro turtinės žalos atlyginimo, įskaitant automobilio apgadinimo, žalos įvertinimo ir ikiteisminio reikalavimo rengimo išlaidas. Papildomai priteista 500 eurų neturtinės žalos už patirtus sužalojimus, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Kada už automobilio apgadinimą atsako kelio savininkas?
Pagrindinis teisinis žalos atlyginimo pagrindas numatytas Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje. Jis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo arba kitų jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas ar valdytojas, jeigu neįrodomos įstatyme numatytos atsakomybę šalinančios aplinkybės.
Kai žala atsiranda dėl kelio konstrukcijų trūkumų, gali būti taikoma vadinamoji griežtoji civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad nukentėjusiam asmeniui nebūtina įrodyti kelio savininko kaltės. Pakanka nustatyti reikšmingą kelio konstrukcijos trūkumą, patirtą žalą ir jų priežastinį ryšį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atskiriami kelio konstrukciniai trūkumai ir pažeidimai, atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos priežiūros. Pastaruoju atveju griežtoji atsakomybė nebūtinai taikoma – gali reikėti įrodyti ir kitas bendrąją civilinę atsakomybę pagrindžiančias aplinkybes.
Ne mažiau svarbus paties vairuotojo elgesys. Jeigu jis viršijo greitį, neatsižvelgė į kelio sąlygas arba ignoravo aiškiai pažymėtą pavojų, šios aplinkybės gali turėti reikšmės nustatant atsakomybę ir žalos atlyginimo dydį.
Kita vertus, vien kelio valdytojo argumentas, kad vairuotojas turėjo būti atidesnis, nėra pakankamas įrodymas, jog šis pats kaltas dėl automobilio apgadinimo.
Kas atsakingas už duobę – savivaldybė ar „Via Lietuva“?
Norint pareikalauti žalos atlyginimo, pirmiausia reikia nustatyti, kam priklauso kelias, kuriame įvyko incidentas. Lietuvoje valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius. Jų savininkė yra „Via Lietuva“, o nuolatinės priežiūros darbus pagal sutartis vykdo „Kelių priežiūra“.
Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės paprastai priklauso savivaldybėms, kurios atsakingos už jų priežiūros organizavimą. Tai reiškia, kad apgadinus automobilį miesto gatvėje dažniausiai pirmiausia reikia kreiptis į atitinkamą savivaldybę. Tačiau jei incidentas įvyko valstybinės reikšmės kelio ruože, situacija kitokia.
Bendrovė „Kelių priežiūra“ savo interneto svetainėje nurodo, kad apie valstybinės reikšmės keliuose įvykusius automobilių apgadinimus ir pavojingas duobes galima pranešti būtent jai.
Vis dėlto pranešimo priėmimas ir teisinė atsakomybė už padarytą žalą nėra tas pats. Tai atskleidė ir aptarta teismo byla. Nors „Kelių priežiūra“ buvo atsakinga už magistralės priežiūros darbus, teismas nenustatė jos sutartinių įsipareigojimų pažeidimo. Kadangi duobė atsirado lūžus viaduko konstrukcijai, atsakomybė buvo pripažinta kelio valdytojai „Via Lietuva“.
Todėl prieš pateikiant reikalavimą verta tiksliai nustatyti kelio savininką arba valdytoją. Jeigu ši informacija neaiški, ją galima pasitikslinti savivaldybėje arba bendrovėje „Kelių priežiūra“.
Ar įvažiavus į duobę būtina kviesti policiją?
Šiuo klausimu vairuotojai iki šiol kartais vadovaujasi klaidingu įsitikinimu, kad policijos pažyma yra būtina sąlyga norint atgauti pinigus už apgadintą automobilį.
Tačiau Lietuvos policija dar 2024 m. paskelbė išaiškinimą, kad, įvažiavus į kelio duobę ir apgadinus tik savo vairuojamą automobilį, pareigūnų kviesti nereikia.
Tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civiline tvarka – su kelio savininku, valdytoju arba draudimo bendrove.
Vis dėlto policijai apie eismo įvykį privaloma pranešti, jeigu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo dalyviai nesutaria dėl įvykio aplinkybių arba apgadintas turtas, kurio savininko nėra įvykio vietoje ir su juo nepavyksta susisiekti.
Pavyzdžiui, jeigu dėl duobės automobilis nuvažiuoja nuo kelio, atsitrenkia į atitvarus arba susiduria su kita transporto priemone, reikia atsižvelgti į konkrečias įvykio aplinkybes ir laikytis eismo įvykiams taikomų reikalavimų.
Todėl vien tik prakirtus padangą pareigūnų iškvietimas paprastai nereikalingas. Tačiau jei dėl kelio defekto įvyko rimtesnis eismo įvykis, situacija gali būti visiškai kitokia.
Kokius įrodymus reikia surinkti?
Net jeigu kelio savininko atsakomybė atrodo akivaizdi, žalos atlyginimo klausimas gali komplikuotis, jeigu vairuotojas neturi įrodymų.
Pirmiausia reikia užfiksuoti pačią įvykio vietą. Nuotraukose turėtų būti matomas ne tik kelio dangos defektas, bet ir aplinka, leidžianti tiksliai nustatyti, kur yra duobė.
Jeigu įmanoma saugiai, verta nufotografuoti duobės dydį, gylį ir jos padėtį važiuojamojoje dalyje. Taip pat reikėtų užfiksuoti netoliese esančius kelio ženklus ir tai, ar vairuotojai buvo įspėti apie pavojingą ruožą.
Ne mažiau svarbu nufotografuoti automobilio apgadinimus. Prakirsta padanga, sulankstytas ratlankis ar pažeistos pakabos dalys gali padėti nustatyti smūgio pobūdį.
Jeigu automobilyje įrengtas vaizdo registratorius, jo įrašą reikėtų išsaugoti. Toks įrodymas gali parodyti ne tik patį smūgį, bet ir važiavimo greitį, eismo sąlygas bei tai, ar vairuotojas turėjo galimybę pastebėti kliūtį.
Svarbi ir įvykio data bei laikas. Kelio dangos defektas gali būti sutvarkytas dar tą pačią ar kitą dieną, todėl vėliau nustatyti jo buvimo vietą ir dydį gali būti sudėtinga.
Surinkus pirminius įrodymus, reikėtų pasirūpinti automobilio technine apžiūra autoservise. Dalis smūgio į duobę padarinių gali būti ne iš karto matomi. Pavyzdžiui, ratlankis gali atrodyti beveik nepažeistas, tačiau patikros metu paaiškėti, kad jis deformuotas. Taip pat gali nukentėti vairo traukės, pakabos svirtys, amortizatoriai ar ratų geometrija.
Serviso pateikta diagnostikos išvada, remonto sąmata ir sąskaitos padės pagrįsti, kokia žala buvo padaryta automobiliui.
Tiesa, prieš pradedant remontą verta pasitarti su draudiku arba asmeniu, kuriam ketinama pateikti reikalavimą. Jeigu automobilis jau suremontuotas, o sugadintos detalės išmestos, vėliau gali būti sunkiau nustatyti tikrąjį pažeidimų mastą ir kilmę.
Ar galima reikalauti daugiau nei automobilio remonto išlaidų?
Kelio defekto sukelti nuostoliai nebūtinai apsiriboja sugadintos padangos ar ratlankio keitimu. Jeigu dėl apgadinimo automobiliu nebegalima saugiai važiuoti, gali prireikti techninės pagalbos paslaugų. Kai kuriais atvejais tenka atlikti papildomą diagnostiką ar užsakyti nepriklausomą žalos vertinimą.
Tokios išlaidos taip pat gali būti įtrauktos į reikalavimą atlyginti žalą, jeigu jos būtinos, pagrįstos ir susijusios su konkrečiu įvykiu. Aptartoje 2026 m. byloje teismas priteisė ne tik už automobilio apgadinimą apskaičiuotą kompensaciją, bet ir 370 eurų už nepriklausomą transporto priemonės vertinimą bei 500 eurų už teisines paslaugas, susijusias su ikiteisminio reikalavimo rengimu.
Svarbu ir tai, kad žalos atlyginimo dydis turi būti pagrįstas. Jei automobilio remonto sąmata akivaizdžiai viršija ekonomiškai pagrįstas išlaidas, ginčo atveju gali būti vertinama jo rinkos vertė iki įvykio ir likutinė vertė po apgadinimo.
Jeigu dėl eismo įvykio buvo sužalotas žmogus, tam tikromis aplinkybėmis gali atsirasti pagrindas reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo.
Ar padės KASKO draudimas?
Jeigu automobilis apdraustas KASKO draudimu, apie įvykį verta kuo greičiau pranešti draudimo bendrovei. Vis dėlto pirmiausia reikia patikrinti konkrečios sutarties sąlygas. Ne visos draudimo sutartys numato vienodą apsaugą, o išmokos dydžiui gali turėti įtakos išskaita ir kitos draudimo sąlygos.
Jeigu įvykis pripažįstamas draudžiamuoju, draudikas gali atlyginti nuostolius pagal sutartyje nustatytą tvarką. Po išmokos išmokėjimo draudimo bendrovė įstatymų numatytais atvejais gali pati reikalauti žalos atlyginimo iš už ją atsakingo asmens.
Ką daryti, jeigu kelio valdytojas atsisako atlyginti žalą?
Ne kiekvienas reikalavimas dėl automobilio apgadinimo patenkinamas iš karto. Kelio savininkas ar valdytojas gali ginčyti įvykio aplinkybes, atsakomybės pagrindą arba prašomos kompensacijos dydį.
Tokiu atveju svarbu turėti rašytinį atsakymą, kuriame nurodyti atsisakymo motyvai. Jeigu ginčas neišsprendžiamas, žalos atlyginimo galima reikalauti teisme.
Būtent tokiu keliu ėjo ir A1 magistralėje automobilį apgadinęs „Mercedes-Benz“ vairuotojas. Nors pirmosios instancijos teismas buvo sumažinęs jam priteistiną kompensaciją dėl tariamo prisidėjimo prie įvykio, apeliacinės instancijos teismas šią išvadą pakeitė.
Šis sprendimas taip pat primena, kad atsakomybės už kelio būklę nustatymas ir nuostolių dydžio įrodymas yra du atskiri klausimai. Net jeigu nustatoma, kad už kelio konstrukcijos trūkumą atsako jo valdytojas, nukentėjusiam asmeniui vis tiek tenka pagrįsti prašomą atlyginti sumą.
Todėl įvažiavus į duobę svarbiausia ne tik pasirūpinti automobilio remontu, bet ir tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybes. Jeigu vėliau kils ginčas, nuotraukos, vaizdo registratoriaus įrašas, serviso išvada ir žalos vertinimo dokumentai gali tapti pagrindiniais įrodymais, nuo kurių priklausys galimybė atgauti patirtus nuostolius.
