Naudotas automobilis gali atrodyti techniškai tvarkingas, turėti galiojančią techninę apžiūrą, o pardavėjas – patikinti, kad jokių rimtų problemų nėra. Tačiau kartais pakanka nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų, kad prietaisų skydelyje įsižiebtų įspėjamoji lemputė, variklis pradėtų veikti netolygiai arba paaiškėtų kitas brangiai remontuojamas gedimas.
Tokiu atveju automobilio savininkui gali tekti spręsti nemalonų klausimą: mokėti už remontą pačiam ar reikalauti, kad atsakomybę prisiimtų pardavėjas? Jei defektai rimti, gali kilti ir noras automobilį grąžinti bei atgauti visus sumokėtus pinigus.
Lietuvoje galiojantys teisės aktai tokią galimybę numato, tačiau ne kiekvienas po automobilio įsigijimo atsiradęs gedimas suteikia teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Svarbu ne tik nustatyti trūkumų pobūdį, bet ir įvertinti, kada jie atsirado, ką apie juos žinojo pardavėjas ir ar buvo mėginta problemas pašalinti.
Ne kiekvienas gedimas laikomas paslėptu defektu
Perkant naudotą automobilį reikia įvertinti jo amžių, ridą ir natūralų atskirų komponentų nusidėvėjimą. Iš dešimties ar penkiolikos metų senumo transporto priemonės negalima tikėtis tokios pačios techninės būklės kaip iš naujo automobilio.
Anksčiau ar vėliau gali tekti pakeisti stabdžių diskus, pakabos įvores, amortizatorius ar kitus eksploatuojant dėvimus komponentus. Vien aplinkybė, kad netrukus po pirkimo prireikė remonto, dar nereiškia, jog pardavėjas pažeidė savo pareigas.
Vis dėlto naudotas automobilis turi atitikti sutartyje aptartą būklę ir būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, atsižvelgiant į jo amžių bei kitus ypatumus. Jeigu pardavėjas neatskleidė rimtų techninių trūkumų, kurie egzistavo dar prieš sandorį, pirkėjas gali turėti pagrindą reikalauti juos pašalinti ar taikyti kitus įstatymuose numatytus teisių gynimo būdus.
Pavyzdžiui, jeigu įsigyto automobilio variklis sunaudoja neįprastai daug alyvos, o diagnostika atskleidžia seniai besivystančius vidinius pažeidimus, svarbu nustatyti, ar jie egzistavo dar iki automobilio perdavimo pirkėjui.
Kita vertus, jei gedimas atsirado dėl netinkamos priežiūros ar eksploatacijos jau po pirkimo, pardavėjas už tokias pasekmes paprastai neatsako.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) taip pat atkreipia dėmesį, kad naudoto daikto kokybė turi būti vertinama atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas. Svarbu nustatyti, ar techninės būklės pokyčiai atitinka įprastą nusidėvėjimą, ar pirkėjui buvo perduotas automobilis su trūkumais, apie kuriuos jis nebuvo informuotas.
Kada galima reikalauti grąžinti visus pinigus?
Jeigu naudotas automobilis įsigytas iš prekyba automobiliais besiverčiančios įmonės, taikomos vartotojų teises reglamentuojančios Civilinio kodekso nuostatos.
Pagal jas, nustačius automobilio kokybės trūkumus, vartotojas pirmiausia paprastai turi teisę reikalauti, kad pardavėjas juos neatlygintinai pašalintų. Įstatymas taip pat numato galimybę reikalauti netinkamos kokybės prekės pakeitimo, jeigu toks reikalavimas gali būti įgyvendintas ir nėra neproporcingas.
Tačiau naudoto automobilio grąžinimas pardavėjui nėra automatinė pirkėjo teisė, kuria galima pasinaudoti vos pastebėjus bet kokį gedimą.
Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnyje numatyta, kad pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas nepašalina trūkumų, atsisako juos pašalinti, po remonto defektai pasikartoja arba iš aplinkybių aišku, kad tinkama automobilio būklė nebus užtikrinta per protingą terminą.
Kita svarbi išimtis – esminis trūkumas. Jeigu automobilis turi tokio pobūdžio defektą, pirkėjui gali atsirasti teisė nutraukti sutartį iš karto, nesuteikiant pardavėjui papildomos galimybės jį remontuoti.
Vis dėlto vien didelė remonto sąmata savaime dar neįrodo, kad trūkumas yra esminis. Vertinamos visos aplinkybės: gedimo pobūdis, jo šalinimo galimybės, išlaidos, automobilio vertė ir tai, kiek nustatyti trūkumai trukdo transporto priemonę naudoti pagal paskirtį.
Šią ribą 2026 m. vasario 26 d. išsamiau išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs ginčą dėl naudoto „BMW X6“.
Automobilį įsigijęs vyras siekė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, nes, jo teigimu, transporto priemonė turėjo rimtų techninių trūkumų, o jiems pašalinti būtų reikėję daugiau kaip 12 tūkst. eurų.
Pirmosios instancijos teismas jo reikalavimą atmetė, tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad sutartis turi būti nutraukta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį sprendimą iš dalies panaikino. Teisėjų kolegija nustatė, kad nebuvo pakankamai išsamiai įvertinta, ar automobilio defektai pagrįstai pripažinti esminiais ir ar buvo kitų teisinių pagrindų nutraukti sutartį.
Bylos dalis dėl sutarties nutraukimo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.
Taigi net ir tais atvejais, kai automobilio remontas kainuoja labai daug, sprendžiant dėl pinigų grąžinimo svarbu nustatyti ne tik defektų mastą, bet ir tai, ar buvo laikomasi įstatymuose numatytos pirkėjo teisių gynimo tvarkos.
Kai pardavėjo atliktas remontas problemos neišsprendžia
Kitokia situacija susiklosto tada, kai pardavėjas sutinka pašalinti gedimą, tačiau automobilis ir po remonto lieka techniškai netvarkingas. Tokiu atveju pirkėjui gali atsirasti pagrindas reikalauti grąžinti pinigus, net jeigu iš pradžių buvo pasirinktas automobilio taisymas.
Būtent tokias aplinkybes 2026 m. spalį vertino Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjęs ginčą dėl naudoto „Volvo XC40“. Pirkėja už automobilį buvo sumokėjusi 19 700 eurų. Pardavimo metu prietaisų skydelyje nedegė jokie įspėjamieji signalai, o pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyti tik nedideli kėbulo pabraižymai.
Tačiau pradėjus automobilį eksploatuoti išryškėjo katalizatoriaus ir išmetimo sistemos gedimai. Pardavėjas mėgino pašalinti problemą išplaudamas filtrą, bet po kurio laiko gedimo klaida pasikartojo.
Specializuotuose autoservisuose atliktos papildomos apžiūros atskleidė ir kitus sutartyje nenurodytus trūkumus, įskaitant anksčiau atliktus kėbulo dažymo bei suvirinimo darbus. Bendra nustatytų defektų šalinimo kaina viršijo trečdalį automobilio pirkimo vertės. Pardavėjui nepavykus tinkamai pašalinti gedimų, moteris pareikalavo nutraukti sutartį ir susigrąžinti pinigus.
Automobilį pardavusi įmonė su reikalavimu nesutiko, tačiau teismas pripažino, kad pirkėja pagrįstai pasinaudojo teise nutraukti sutartį. Kadangi pardavėjui buvo suteikta galimybė pašalinti trūkumus, bet problemos liko neišspręstos, moteris įgijo pagrindą reikalauti grąžinti visą sumokėtą kainą.
Panevėžio apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą, kuriuo pardavėjas įpareigotas grąžinti 19 700 eurų ir atlyginti papildomas priteistas išlaidas. Apeliacinės instancijos nutartis dar galėjo būti skundžiama kasacine tvarka.
Ar galiojanti techninė apžiūra apsaugo pardavėją?
„Volvo XC40“ byloje automobilį pardavusi bendrovė savo poziciją grindė ir tuo, kad transporto priemonė turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, tačiau teismas šį argumentą atmetė.
Galiojanti techninė apžiūra patvirtina, kad jos atlikimo metu automobilis atitiko tikrinamus techninius reikalavimus. Vis dėlto ji nėra išsamus visų automobilio mechaninių ir elektroninių sistemų techninės būklės įvertinimas.
Techninės apžiūros metu neatliekamas variklio ardymas, detali turbokompresoriaus ar automatinės pavarų dėžės būklės analizė. Dalis vidinių gedimų gali pasireikšti tik automobiliui įšilus, esant tam tikrai variklio apkrovai arba nuvažiavus ilgesnį atstumą. Todėl galiojanti techninė apžiūra savaime nepaneigia galimybės, kad parduodamas automobilis turėjo paslėptų defektų.
Teismas taip pat pabrėžė, kad vartotojui negali būti perkelta neproporcinga pareiga dar prieš perkant automobilį atlikti tokią išsamią techninę ekspertizę, kuriai reikėtų ardyti atskirus mazgus.
Kita vertus, pirkėjas taip pat turi elgtis rūpestingai. Jeigu gedimai buvo akivaizdūs ir pardavimo metu tinkamai atskleisti, vėliau gali būti sudėtinga pagrįsti reikalavimą dėl jų nutraukti sutartį.
Svarbu ir tai, kas nurodyta pirkimo–pardavimo dokumentuose. Jei pardavėjas aiškiai įvardijo konkretų trūkumą, o pirkėjas, žinodamas apie jį, sutiko įsigyti automobilį, atsakomybė už tą aptartą trūkumą vertinama kitaip nei už nuslėptą gedimą.
Kokia garantija galioja naudotam automobiliui?
Viena dažniausių pirkėjų klaidų – įsitikinimas, kad naudotam automobiliui jokia garantija netaikoma, nebent pardavėjas ją suteikė atskiru dokumentu.
Tačiau perkant automobilį iš verslininko galioja įstatyminė garantija. Ji nėra tas pats, kas gamintojo ar prekybininko savanoriškai suteikta komercinė garantija.
Pagal Civilinio kodekso 6.364 straipsnį pardavėjas paprastai atsako už prekės kokybės trūkumus, kurie egzistavo ją perduodant ir paaiškėjo per dvejus metus.
Naudoto automobilio atveju pardavėjas ir vartotojas gali aiškiai susitarti dėl trumpesnio atsakomybės termino, tačiau jis negali būti trumpesnis nei vieneri metai.
Dar viena svarbi taisyklė susijusi su defektų atsiradimo laiku. Jeigu automobilio trūkumas paaiškėja per pirmuosius metus nuo perdavimo, pagal įstatymą laikoma, kad jis egzistavo jau perdavimo metu, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba tokia prielaida nesuderinama su daikto ar trūkumo pobūdžiu.
Būtent ši taisyklė buvo reikšminga ir nagrinėjant „Volvo XC40“ bylą. Gedimams paaiškėjus nepraėjus nė metams nuo pirkimo, pardavėjui teko pareiga paneigti prielaidą, kad automobilis jau buvo parduotas su nustatytais trūkumais.
Tai nereiškia, kad pardavėjas privalo nemokamai remontuoti bet kurį per pirmuosius metus sugedusį automobilio komponentą. Jeigu nustatoma, kad gedimas atsirado dėl naujojo savininko veiksmų, netinkamos priežiūros ar įprasto nusidėvėjimo, aplinkybės gali būti vertinamos kitaip.
Be to, nuo 2026 m. liepos 31 d. Lietuvoje taikoma nauja taisyklė: vartotojui pasirinkus netinkamos kokybės prekės taisymą pagal įstatyminę garantiją, pardavėjo atsakomybės laikotarpis vieną kartą pratęsiamas vieneriems metams. Ši nuostata taikoma nuo minėtos datos įsigytoms prekėms.
O jeigu automobilis pirktas iš privataus asmens?
Pirkėjo teisių gynimo tvarka priklauso ir nuo to, kas pardavė automobilį. Jeigu pardavėjas yra prekyba automobiliais besiverčianti įmonė arba šią veiklą vykdantis asmuo, o pirkėjas automobilį įsigyja asmeniniams poreikiams, paprastai susiklosto vartojimo pirkimo–pardavimo santykiai.
Tačiau jeigu automobilį parduoda privatus asmuo, kuris prekyba automobiliais nesiverčia, vartotojų teisių apsaugai skirtos specialiosios taisyklės netaikomos.
Vis dėlto tai nereiškia, kad privatus pardavėjas gali nuslėpti jam žinomus rimtus automobilio defektus ir išvengti bet kokios atsakomybės. Civilinio kodekso 6.333 ir 6.334 straipsniai numato bendrąsias pardavėjo pareigas bei pirkėjo teises, kai parduodamas netinkamos kokybės daiktas.
Jeigu paaiškėja, kad automobilis turėjo reikšmingų, su pirkėju neaptartų trūkumų, gali būti reikalaujama sumažinti kainą, pašalinti defektus ar taikyti kitus įstatyme numatytus būdus. Esminio sutarties pažeidimo atveju gali atsirasti pagrindas jos atsisakyti ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus.
Tačiau tokio ginčo metu pirkėjui paprastai tenka didesnė įrodinėjimo našta, nes specialioji vartotojams numatyta vienų metų trūkumų egzistavimo prezumpcija netaikoma.
| Automobilis pirktas iš įmonės | Automobilis pirktas iš privataus asmens |
|---|---|
| Taikomos vartotojų teisių apsaugos taisyklės | Taikomos bendrosios Civilinio kodekso nuostatos |
| Galioja įstatyminė garantija, paprastai dveji metai; dėl naudoto automobilio galima susitarti dėl ne trumpesnio kaip vienų metų termino | Reikalavimai dėl trūkumų priklauso nuo sutarties, jų pobūdžio ir Civilinio kodekso nustatytų sąlygų |
| Pirmaisiais metais paaiškėję trūkumai paprastai laikomi egzistavusiais perdavimo metu, jei pardavėjas neįrodo kitaip | Pirkėjui paprastai reikia įrodyti, kad pardavėjas atsakingas už nustatytus trūkumus |
| Ginčą galima perduoti VVTAT | Nesutarus ginčas sprendžiamas teisme |
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tarpininkus. Pasitaiko atvejų, kai automobilis apžiūrimas prekybos aikštelėje, bet sutartyje pardavėju nurodomas visai kitas fizinis asmuo.
Tokios aplinkybės gali gerokai apsunkinti vėlesnį ginčą. Todėl svarbu išsiaiškinti, kas iš tiesų yra automobilio pardavėjas ir kieno vardu sudaroma sutartis.
Ką daryti, jeigu automobilis sugedo netrukus po pirkimo?
Nustačius rimtą gedimą, pirmiausia reikėtų pasirūpinti jo priežasties nustatymu. Tam gali pakakti specializuoto autoserviso diagnostikos, tačiau sudėtingesniais atvejais gali prireikti išsamios techninės ekspertizės.
Svarbu, kad serviso dokumentuose būtų nurodytas ne tik sugedęs komponentas, bet ir nustatytų pažeidimų pobūdis, galimos jų priežastys bei reikalingi remonto darbai.
Ypač naudinga išvada, kurioje specialistas gali pagrįstai įvertinti, ar defektas susiformavo dar iki automobilio pardavimo ir ar jį buvo įmanoma pastebėti atliekant įprastą apžiūrą. Tačiau prieš pradedant brangų remontą reikėtų susisiekti su pardavėju ir raštu pranešti apie nustatytus trūkumus.
Jeigu automobilis pirktas iš įmonės, svarbu nesilaikyti vien žodinio susitarimo, kad pardavėjas „pažiūrės, ką galima padaryti“. Reikėtų aiškiai nurodyti nustatytą gedimą, savo reikalavimą ir išsaugoti susirašinėjimą.
Tais atvejais, kai gedimą ketinama šalinti pardavėjo sąskaita, būtina suteikti jam galimybę įvertinti automobilio būklę ir organizuoti remontą.
Jeigu pirkėjas savo nuožiūra iš karto atlieka brangų remontą kitame autoservise ir tik po to pateikia sąskaitą pardavėjui, gali kilti ginčas dėl to, ar išlaidos buvo būtinos ir ar pardavėjui buvo suteikta galimybė tinkamai įvykdyti savo pareigas.
Jeigu automobilio eksploatacija gali padidinti gedimo mastą, juo toliau važinėti nereikėtų. Prireikus transporto priemonę į servisą galima nugabenti techninės pagalbos automobiliu, išsaugant šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Taip pat verta išsaugoti pirminius gedimo diagnostikos duomenis, nuotraukas ir, jeigu įmanoma, pakeistas detales.
Ar prieš grąžinant automobilį galima jį išardyti?
Atliekant išsamią variklio ar pavarų dėžės diagnostiką kartais tenka ardyti brangius mazgus. Tačiau jeigu vėliau ketinama reikalauti nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, tokie darbai gali turėti papildomų pasekmių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas minėtą „BMW X6“ bylą, atkreipė dėmesį į tai, kad pirkėjas buvo išardęs automobilio variklį.
Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl sutarties nutraukimo ir abipusio turto grąžinimo būtina įvertinti, ar dėl pirkėjo atliktų veiksmų nesumažėjo automobilio vertė ir ar nėra pagrindo šį sumažėjimą kompensuoti pardavėjui.
Tai nereiškia, kad pirkėjas negali atlikti diagnostikos ar ieškoti gedimo priežasčių. Tačiau prieš ardant brangius automobilio mazgus svarbu dokumentuoti jų būklę ir įvertinti, ar vėliau transporto priemonę bus galima grąžinti.
Jeigu automobilis jau išardytas, o jo dalys laikomos skirtingose vietose, ginčas gali būti susijęs ne tik su gedimo kilme, bet ir su grąžinamos transporto priemonės būkle.
Kur kreiptis, jeigu pardavėjas atsisako grąžinti pinigus?
Kai naudotas automobilis įsigytas iš verslininko, o šis nesutinka su pirkėjo reikalavimu, pirmiausia būtina kreiptis į pardavėją raštu. Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnyje numatyta, kad vartotojas apie nustatytą prekės kokybės neatitiktį turi pranešti pardavėjui ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jos aptikimo.
Jeigu pardavėjas netenkina reikalavimo, vartotojas gali pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Verslininkas privalo išnagrinėti vartotojo pretenziją ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jos gavimo pateikti motyvuotą rašytinį atsakymą.
Jeigu atsakymas netenkina arba jo nesulaukiama, galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. VVTAT nurodo, kad dėl vartotojo teisių pažeidimo į pardavėją reikia kreiptis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tada, kai apie pažeidimą sužinota ar turėta sužinoti, o prašymą nagrinėti vartojimo ginčą pateikti per vienus metus nuo kreipimosi į pardavėją.
Ginčo nagrinėjimo metu vertinama automobilio techninė būklė, sutarties sąlygos, pardavėjui pateikta informacija ir surinkti įrodymai. Jeigu automobilis pirktas iš privataus asmens, o susitarti nepavyksta, dėl sutarties nutraukimo ar nuostolių atlyginimo gali tekti kreiptis į teismą.
Abiem atvejais svarbi ir sutartyje įrašyta automobilio kaina. Jei dokumentuose nurodyta mažesnė suma, nei pirkėjas faktiškai sumokėjo, vėliau gali tekti papildomai įrodyti tikrąjį atsiskaitymo dydį.
Todėl išaiškėjus rimtiems naudoto automobilio gedimams svarbu ne tik nustatyti jų priežastis, bet ir laiku informuoti pardavėją. Pradėjus remontą be jo žinios, neišsaugojus diagnostikos dokumentų arba nesuteikus galimybės pašalinti trūkumų, net ir pagrįstas reikalavimas grąžinti pinigus gali tapti gerokai sudėtingesnis.
