Saulėje paliktas automobilis labiau primena ne transporto priemonę, o picos kepimo krosnį.
Atvėrus duris iškart tvoskia toks karštis ir įkaitusio plastiko kvapas, kad net ir patyrę vairuotojai suabejoja, ar tikrai verta nieko nelaukiant sėsti prie vairo.
Vis dėlto, net jeigu vairuotojai į tai nusprendžia numoti ranka, daugumos instinktyvi reakcija tokiomis akimirkomis būna vienodai klaidinga.
Įgriuvus į sėdynę iškart jungiamas variklis, oro kondicionieriaus nustatymai atsukami iki maksimalios ribos, o ledinio oro srautas nukreipiamas tiesiai į rasojančią kaktą.
Gali pasirodyti, kad tokie veiksmai yra logiški, bet iš tikrųjų, šiuo veiksmu veltui švaistote brangius degalus ir tiesiogiai klojate kelią pas šeimos gydytoją.
Leiskite padirbėti fizikai
Užuot reikalavus stebuklų iš oro kondicionieriaus kompresoriaus, kur kas protingiau pirmiausia pasinaudoti elementariais fizikos dėsniais. Kadangi saulėkaitoje stovėjusios mašinos viduje oras būna gerokai karštesnis nei lauke, pirmasis uždavinys yra tiesiog išleisti tą susikaupusį karštį.
Prieš pradedant kelionę pakanka vos 2 ar 3 minutėms nuleisti visus šoninius langus arba pravėrus langus nuvažiuoti pirmuosius kelis šimtus metrų.
Natūralus skersvėjis akimirksniu išstumia susikaupusį karštą orą ir leidžia salono temperatūrai nukristi net 10 ar 15 laipsnių.
Jeigu skubate ir neturite laiko, tuomet į pagalbą pasitelkite kitą, bet naudingą triuką.
Nuleiskite keleivio pusės langą, atsistokite prie vairuotojo durų ir jas 8 ar 10 kartų energingai darinėkite pirmyn ir atgal.
Visa tai skamba šiek tiek komiškai, tačiau šis judesys suveikia kaip vėduoklė ir pro atvirą langą tiesiog išstumia karštą orą laukan.
Auksinė 6 laipsnių taisyklė ir išsigelbėjimas be kondicionieriaus
Kai salone jau galima normaliai kvėpuoti, oro kondicionierių reikėtų naudoti su galva.
Gydytojai vieningai sutaria dėl vienos auksinės taisyklės – temperatūros skirtumas tarp automobilio salono ir lauko neturėtų viršyti 6 laipsnių.
Be to, šalto oro srautas niekada neturi pūsti tiesiai į veidą ar krūtinę. Saugiausia nukreipti oro pūtimą į priekinį stiklą ir salono lubas, taip užtikrinant tolygų vėsumos pasiskirstymą.
Sumanumo prireikia ir tuomet, kai keliaujama automobiliu be veikiančio oro kondicionieriaus arba mašina išvažiuoja iš vėsaus požeminio garažo.
Pastaruoju atveju, prieš pat išvairuojant į vasaros kaitrą, rekomenduojama iškart nustatyti vidinės oro cirkuliacijos režimą. Tai padeda užrakinti vėsų orą viduje ir leidžia patogiai keliauti bent 10 minučių.
Tuo tarpu jau įkaitusiame automobilyje be kondicionieriaus vienintelis gelbėjimosi ratas yra maksimalus ventiliatoriaus greitis kartu su šiek tiek pravertais langais. Beje, net ir tokioje mašinoje stiprų oro srautą reikėtų sukti nuo savęs, nes perpūsti ausį ar pečius galima net ir su neveikiančia oro kondicionieriaus sistema.
Prevencija prasideda aikštelėje
Galų gale, kova su karščiu prasideda dar prieš užvedant variklį. Jeigu tik įmanoma, automobilį palikite stovėti pavėsyje, o jeigu tokių galimybių nėra – investuokite į specialias užuolaidėles, kurios apsaugo nuo saulės spindulių.
Vos keletą eurų kainuojanti užuolaida atspindi tiesioginius spindulius ir neleidžia priekinei panelei bei vairui įkaisti tiek, kad prie jų nebūtų galima prisiliesti.
Jei automobilyje įrengtas stoglangis, paliekant mašiną saulėje verta iki galo užtraukti jo vidinę uždangą – antraip pro viršų plieskiantys spinduliai automobilio saloną pavers šiltnamiu.
