Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos toli gražu nėra tik dramatiškas pabėgimas po sunkios avarijos. Teisiškai tokiu pažeidimu tampa ir incidentas ankštoje aikštelėje, kai vairuotojas kliudo kitą automobilį ir išvažiuoja tikėdamasis, kad nieko rimto nenutiko.
Atsakomybę lemia ne smūgio stiprumas ar apgadinimų dydis, bet ar vairuotojas buvo susijęs su eismo įvykiu ir ar paliko jį pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Dėl šios priežasties net nedidelis įbrėžimas gali baigtis gerokai didesne finansine ir teisine nuobauda nei pats kėbulo remontas.
Kokia bauda gresia už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos?
Gresiančios nuobaudos dydis tiesiogiai priklauso nuo padarytos žalos masto. Pagrindine skiriamoji riba čia tampa 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBN) riba – šiuo metu tai sudaro 750 eurų. Nuo to, ar padaryti nuostoliai viršija šią sumą, priklauso, kuri atsakomybės kategorija bus taikoma pažeidėjui.
| Situacija | Bauda |
|---|---|
| Vairuotojas pasišalina iš eismo įvykio vietos, kai žala neviršija 750 Eur | 600–1100 Eur |
| Asmuo, neturintis teisės vairuoti, pasišalina iš eismo įvykio vietos, kai žala neviršija 750 Eur | 850–2000 Eur |
| Vairuotojas pasišalina iš eismo įvykio vietos, kai žala viršija 750 Eur | 1100–2000 Eur |
| Asmuo, neturintis teisės vairuoti, pasišalina iš eismo įvykio vietos, kai žala viršija 750 Eur | 2000–2600 Eur |
| Iš eismo įvykio vietos pasitraukia kitas eismo dalyvis, išskyrus vairuotoją | 150–230 Eur |
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos vairuotojui taip pat gali būti atimta teisė vairuoti nuo 1 iki 3 metų. Jei pažeidimą padaro asmuo, neturintis teisės vairuoti, kai kuriais atvejais gali būti sprendžiama ir dėl transporto priemonės konfiskavimo.
Kada išvažiavimas laikomas pasišalinimu?
Ne kiekvienas automobilio patraukimas iš įvykio vietos teisiškai laikomas pasišalinimu. Pavyzdžiui, transporto priemonę galima patraukti į šalikelę, kad ji nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jei prieš tai tinkamai užfiksuojama įvykio vieta ir laikomasi KET reikalavimų.
Pasišalinimu laikomas elgesys, kai vairuotojas išvyksta neatlikęs privalomų veiksmų: nepraneša policijai, nesulaukia nukentėjusiojo, neužpildo eismo įvykio deklaracijos arba pasišalina kilus nesutarimams dėl įvykio aplinkybių.
| Situacija | Kaip vertinama? |
|---|---|
| Vairuotojai sutaria dėl aplinkybių, nėra sužeistųjų, pildoma deklaracija | Policijos kviesti paprastai nereikia |
| Vairuotojai nesutaria dėl aplinkybių | Reikia kviesti policiją |
| Apgadintas automobilis ar kitas turtas, bet savininko vietoje nėra | Reikia pranešti nukentėjusiajam, o jei to neįmanoma padaryti – policijai |
| Yra sužeistų ar žuvusių žmonių | Būtina kviesti policiją |
| Kyla įtarimų, kad kitas vairuotojas neblaivus ar apsvaigęs | Būtina kviesti policiją |
| Vairuotojas palieka raštelį ir išvažiuoja | Tai nebūtinai apsaugo nuo atsakomybės |
Ar užtenka palikti raštelį ant automobilio?
Dažniausia vairuotojų klaida aikštelėse – palikti raštelį su telefono numeriu už priekinio stiklo ir tiesiog išvažiuoti. Nors toks poelgis atrodo pilietiškas, teisiškai jis neatleidžia nuo atsakomybės. Popieriaus lapelis gali nukristi, sudrėkti, būti nuimtas praeivių ar tiesiog nepasiekti nukentėjusiojo, todėl pareigūnai tai vis tiek gali traktuoti kaip pasišalinimą iš įvykio vietos.
Jei apgadinto automobilio savininko šalia nėra, iš pradžių pamėginkite su juo susisiekti. Jei surasti savininko nepavyksta, privalu nedelsiant apie įvykį pranešti policijai.
Saugiausia veiksmų seka tokioje situacijoje – iš kelių kampų nufotografuoti bendrą automobilių padėtį, valstybinius numerius, apgadinimus ir iškart skambinti pareigūnams. Oficialiai užregistruotas pranešimas tampa geležiniu įrodymu, kad vairuotojas nebandė slėptis ar išvengti atsakomybės.
Ar draudimas atlygina žalą, jei vairuotojas pasišalino?
Nukentėjusiojo patirtus nuostolius atlygina privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, tačiau pasišalinusiam kaltininkui tai nereiškia finansinių rūpesčių pabaigos.
Pasišalinus iš eismo įvykio vietos, draudimo bendrovė įgyja regreso teisę: atlyginusi žalą nukentėjusiajam, ji turi teisinį pagrindą visą išmokėtą sumą išieškoti iš pažeidėjo. Kitaip tariant, vairuotojui tenka sumokėti ne tik policijos skirtą baudą, bet ir iš savo kišenės padengti visus remonto nuostolius.
Ši rizika ypač išauga, kai žala būna gerokai didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šiuolaikiniame automobilyje net lengvas buferio kliudymas dažnai reiškia ne tik dažymo darbus, bet ir sugadintus radarus, atstumo jutiklius, vaizdo kameras ar išmaniuosius žibintų modulius, todėl galutinė išieškoma suma gali siekti kelis tūkstančius eurų.
