Šiuolaikiniai automobiliai per kelis dešimtmečius tapo gerokai saugesni, tačiau naujas tyrimas primena nepatogų faktą. Ne visi keleiviai iš šios pažangos gauna vienodą naudą.
Graco technologijos universiteto Austrijoje atlikta analizė parodė, kad moterys per eismo įvykius automobiliuose susižeidžia maždaug 60 proc. dažniau nei vyrai.
Tai nereiškia, kad saugumo bandymai ignoruoja moteris. Automobilių pramonėje naudojami įvairaus dydžio bandymų manekenai – nuo vaikų iki stambesnių suaugusiųjų. Tačiau problema slypi ne vien jų skaičiuje. Svarbu tai, kokį kūną jie iš tikrųjų atspindi ir kokias traumas leidžia numatyti.
Skirtumas išlieka net esant mažesniam greičiui
Austrijos mokslininkai analizavo 2012–2024 m. šalies eismo įvykių duomenis, rekonstravo konkrečias avarijas ir juose naudojo kompiuterinius žmogaus kūno modelius. Tyrimas parodė, kad moterys dažniau patiria sužalojimus net tada, kai susidūrimo greitis nėra didelis.
Ryškiausiai skirtumas matomas krūtinės, stuburo, rankų ir kojų traumų srityse. Ypač pažeidžiama grupė – vyresnės moterys, tiek vairuotojos, tiek keleivės.
Amžius čia svarbus ne atsitiktinai, mat žmogaus kūno atsparumas apkrovoms keičiasi, o saugos sistemos ilgą laiką buvo derinamos pagal kitą – dažniausiai vidutinio vyro – kūno modelį.
Tai reiškia, kad tas pats saugos diržas, ta pati oro pagalvė ir ta pati sėdynės konstrukcija skirtingiems žmonėms gali veikti nevienodai. Sistema, kuri vienam kūnui apkrovą paskirsto tinkamai, kitam gali sukelti didesnę riziką krūtinės ląstai, kaklui ar galūnėms.
Naudojo netinkamą manekeną
Automobilių saugumo bandymuose naudojamas mažos moters manekenas egzistuoja jau seniai. Tačiau ilgą laiką tai nebuvo tikslus vidutinės moters kūno atitikmuo.
Dažnai buvo naudojama labai smulkaus kūno sudėjimo moteris, kurios ūgis siekia apie 152 cm, o svoris – apie 50 kg.
Toks manekenas neatspindi daugumos moterų. Jis rodo mažesnio kūno reakciją į smūgį, bet neatsako į klausimą, kaip elgtųsi vidutinio sudėjimo moters kūnas. Dar svarbiau tai, kad senesni tokie manekenai iš esmės buvo sumažintos vyriškų manekenų versijos.
Mokslininkai pabrėžia, kad moters kūnas nėra tiesiog mažesnis vyro kūnas. Skiriasi dubens forma, krūtinės ląstos geometrija, pečių struktūra, raumenų jėga, kaklo ir stuburo apkrovų dinamika. Šie skirtumai avarijos metu gali lemti, kaip kūnas juda, kaip diržas jį sulaiko ir kuriose vietose atsiranda didžiausia traumų rizika.
Keleivio vieta taip pat svarbi
Tyrimas atkreipia dėmesį ir į sėdėjimo padėtį. Moterys statistiškai dažniau važiuoja keleivio vietoje, o keleiviai dažniau sėdi atsipalaidavę – pastumia sėdynę toliau, labiau atlošia atlošą arba sėdi ne taip tiesiai kaip vairuotojas.
Tai atrodo kaip kasdienė smulkmena, tačiau avarijos metu tokia padėtis gali turėti didelę reikšmę. Oro pagalvės ir trijų taškų saugos diržai projektuojami pagal tam tikrą žmogaus kūno padėtį. Jei keleivis sėdi per toli, per daug atsilošęs ar pasisukęs, apsaugos sistema nebūtinai suveikia taip, kaip numatyta bandymuose.
Dėl to problema nėra vien moterų saugumas siaurąja prasme. Ji platesnė – automobiliai turi geriau saugoti skirtingo ūgio, svorio, amžiaus ir kūno sudėjimo žmones, taip pat tuos, kurie realiame gyvenime nesėdi idealia laboratorine poza.
Pokytis prasidėjo tik neseniai
Pastaraisiais metais šioje srityje atsirado svarbių pokyčių. JAV kelių eismo saugumo institucija NHTSA pristatė pažangesnį THOR-05F manekeną, skirtą geriau atspindėti mažesnio moters kūno reakcijas smūgio metu. Jis turi daugiau jutiklių ir leidžia tiksliau vertinti galvos, krūtinės, pilvo, dubens bei kojų traumų riziką.
Vis dėlto tai dar nereiškia, kad automobilių saugumo bandymai jau pilnai atspindi visą keleivių įvairovę. Net pažangesni moters manekenai vis dar atspindi labai smulkaus sudėjimo žmogų, o ne vidutinę moterį.
Būtent todėl vis daugiau dėmesio sulaukia ir vidutinės moters kūną atspindintys modeliai, pavyzdžiui, Švedijoje sukurtas SET 50F. Jis yra maždaug 162 cm ūgio ir sveria apie 62 kg, todėl geriau atitinka vidutinio sudėjimo moters proporcijas.