Nors šiemet Lietuvos keliuose žuvo mažiau žmonių nei pernai, eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius toliau auga. Per devynis mėnesius šalyje užregistruota beveik 2200 avarijų su nukentėjusiaisiais, o jose sužeista daugiau kaip 2500 žmonių. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys taip pat atskleidžia, kokios avarijos dažniausiai baigiasi žmonių žūtimis.
Remiantis išankstiniais policijos duomenimis, sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvos keliuose įvyko beveik 2200 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Per juos žuvo 86, o sužeista 2510 žmonių.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, avarijų padaugėjo 2 proc., tačiau žuvusiųjų skaičius sumažėjo 14 proc. Pernai per pirmuosius devynis mėnesius buvo užregistruota 2150 eismo įvykių su nukentėjusiaisiais.
Vis dėlto mažėjantis žūčių skaičius nereiškia, kad situacija keliuose gerėja visais atžvilgiais. Lietuvoje kasmet įvyksta apie 2800 avarijų, per kurias sužalojami arba žūsta žmonės, o šiemet sužeistųjų skaičius vėl išaugo.
Dvi avarijų rūšys nusineša daugiausia gyvybių
TKA atlikta 2025 metų eismo įvykių analizė rodo, kad 42 proc. žūčių šalies keliuose teko vos dviem avarijų rūšims – nuvažiavimams nuo kelio ir priešpriešiniams susidūrimams.
Nors nuvažiavimai nuo kelio sudarė tik apie 11 proc. visų avarijų su nukentėjusiaisiais, per juos žuvo maždaug ketvirtadalis visų keliuose gyvybes praradusių žmonių.
Tuo metu per susidūrimus žuvusiųjų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo net 52 proc. – nuo 21 iki 32.
Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, avarijos pasekmės priklauso ne tik nuo susidūrimo greičio, bet ir nuo aplinkybių, kuriomis jis įvyko.
„Nuvažiavus nuo kelio dangos pasekmes gali pasunkinti tai, kas yra šalia kelio – automobilis gali atsitrenkti į medį, stulpą, pastatą ar apvirsti griovyje. Priešpriešinio susidūrimo metu pavojus kyla ir kitame automobilyje važiuojantiems žmonėms – netgi nepažeidę jokių kelių eismo taisyklių jie gali smarkiai nukentėti ar net žūti“, – aiškina A. Juodeikis.
TKA duomenimis, net 70 proc. nuvažiavimų nuo kelio siejami su saugaus greičio nepasirinkimu arba leistino greičio viršijimu. Dalis tokių avarijų įvyksta esant šlapiai kelio dangai arba tamsiuoju paros metu.
Prasidėjus rudeniui, vairuotojams tenka prisitaikyti ir prie gerokai permainingesnių sąlygų. Lietus, rūkas bei trumpėjantis šviesusis paros laikas apsunkina matomumą, todėl net įprastame maršrute gali prireikti daugiau laiko pastebėti kliūtį ir į ją sureaguoti.
A. Juodeikis pabrėžia, kad dviejų panašiomis aplinkybėmis įvykusių avarijų pasekmės gali būti visiškai skirtingos. Vienu atveju žmonės atsiperka išgąsčiu, kitu – patiria sunkių sužalojimų.
Daugėja nelaimių su elektriniais dviračiais
TKA statistikoje išryškėja ir dar viena tendencija – daugėja į eismo įvykius patenkančių elektrinių dviračių vairuotojų bei keleivių.
2025 metais jų skaičius buvo beveik 2,5 karto didesnis už ankstesnių trejų metų vidurkį. Nerimą kelia ir elektrinių paspirtukų vairuotojų sužalojimai: daugiau kaip pusė pernai nukentėjusių šių transporto priemonių vairuotojų buvo nepilnamečiai.
Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad dviračių ir paspirtukų vairuotojai yra gerokai mažiau apsaugoti nei automobiliais važiuojantys žmonės.
„Automobilyje žmogų saugo saugos diržai, oro pagalvės ir pats automobilio kėbulas. Dviračiu ar paspirtuku važiuojantis žmogus tokios apsaugos neturi, tad net jei po susidūrimo automobilio apgadinimai nedideli, kitas eismo dalyvis gali patirti rimtų sužalojimų“, – sako A. Juodeikis.
Pasak jo, sunkesnių sužalojimų pasekmės neretai jaučiamos ir gerokai ilgiau nei trunka automobilio remontas. Nukentėjusiajam gali prireikti kelių mėnesių gydymo ar reabilitacijos, o negalint dirbti arba savarankiškai pasirūpinti kasdieniais reikalais papildomų sunkumų patiria ir jo artimieji.
