Naudotų automobilių rinkoje kompaktinės klasės modeliai iki šiol atrodo kaip vienas racionaliausių pasirinkimų. Nei per maži, nei per dideli, sąlyginai modernūs ir patogūs, tačiau nuvykus į servisą nereikia išleisti dviejų mėnesių algos.
Įprastai, daugelis vairuotojų svarstydami kompaktinės klasės automobilio įsigijimą žvalgosi į „Opel Astra“ ar „Volkswagen Golf“, tačiau turintys ribotą biudžetą neturėtų ignoruoti pirmos kartos „Kia Ceed“.
2006 metais pasirodęs „Kia Ceed“ buvo labai svarbus modelis pačiai „Kia“. Jis turėjo parodyti, kad gamintojas gali pasiūlyti ne tik pigesnę alternatyvą, bet ir normalų, Europai pritaikytą kompaktinės klasės automobilį.
Naudotos Kia Ceed apžvalga akimirksniu
Privalumai: paprasta konstrukcija, praktiška universalo versija, nebrangios dalys, neblogi 1,6 litro (benzininiai ir dyzeliniai) varikliai
Trūkumai: blankus įvaizdis, vidutiniška garso izoliacija, prastoka apsauga nuo korozijos
Modelis, pakeitęs požiūrį į „Kia“
Iki „Kia Ceed“ pasirodymo, šios markės automobiliai Europoje dažniau buvo vertinami kaip pigesnė alternatyva, o ne lygiavertė „Volkswagen Golf“, „Ford Focus“, „Opel Astra“ ar „Toyota Corolla“ varžovė. Tačiau sulig „Kia Ceed“ pasirodymu ši nuostata privalėjo pasikeisti.
„Ceed“ buvo vienas pirmųjų „Kia“ modelių, kurtų pirmiausia Europos pirkėjams. Automobilis buvo projektuojamas atsižvelgiant į europiečių skonį, kelių sąlygas ir pirkėjų lūkesčius, o gamyba vyko visiškai naujoje gamykloje Slovakijoje.
Išoriškai pirmasis „Ceed“ nebandė išsiskirti bet kokia kaina. „Kia“ pasirinko santūrias linijas, aiškias proporcijas ir gana atsargų įvaizdį, mat tuo metu gamintojas siekė sukurti pasitikėjimą „Kia“ automobiliais. Šis automobilis turėjo atrodyti taip, kad pirkėjas, svarstantis „Volkswagen Golf“, „Opel Astra“ ar „Ford Focus“, į „Kia“ nebežiūrėtų kaip į pigų pakaitalą. Ir šią užduotį pirmasis „Ceed“ atliko gana sėkmingai.
Įdomu tai, kad anuomet stipriausias „Kia Ceed“ argumentas buvo ne išvaizda, o gamintojo suteikta septynerių metų garantija. Viena vertus, tai siuntė aiškią žinią, kad „Kia“ pasitiki savo automobiliais ir jų ilgaamžiškumu. Kita vertus, tokia garantija tapo itin stipriu argumentu pirkėjams, kurie iki tol pirmiausia svarstydavo „Volkswagen Golf“, „Opel Astra“ ar kitus įprastus kompaktinės klasės modelius.
„Ceed“ buvo siūlomas kelių kėbulo tipų, todėl pirkėjas galėjo rinktis pagal savo poreikius. Penkerių durų hečbekas buvo universaliausias variantas, „Ceed SW“ labiau tiko šeimoms ar tiems, kuriems reikėjo didesnės bagažinės, o trijų durų „pro_cee’d“ buvo sportiškiau atrodanti, bet mažiau praktiška versija. Tokia gama leido „Kia“ konkuruoti ne vien kaina, bet ir tuo, kad modelis tiko skirtingiems kompaktinės klasės pirkėjams.
Pirmasis „Ceed“ greitai parodė, kad „Kia“ ambicijos neapsiriboja vien gražiais pažadais. Modelis pateko tarp 2008 m. Europos metų automobilio konkurso finalininkų, o komisijos nariai jį įvardino kaip vieną didžiausių metų netikėtumų.
„Ceed“ greitai sulaukė pripažinimo ir atskirose Europos rinkose. 2007 m. Švedijoje jis buvo išrinktas „Motorföraren“ metų šeimos automobiliu, o Graikijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje pelnė „Metų automobilio“ titulus.
Viduje – paprasta, bet patogu kasdien
Pirmos kartos „Kia Ceed“ salonas sukurtas be didelių ambicijų nustebinti dizainu ar medžiagomis. Jo stiprybė – aiškumas. Pagrindiniai valdikliai išdėstyti suprantamai, prietaisai lengvai įskaitomi, o vairuotojo vietą nesunku susireguliuoti pagal savo ūgį. Įsėdus nereikia ilgai pratintis prie mygtukų išdėstymo ar ieškoti, kaip įjungti svarbiausias funkcijas.
Priekyje vietos pakanka daugumai vairuotojų. Sėdynės nėra sportiškos ar itin minkštos, tačiau kasdienėms kelionėms jos patogios, o aukštesni žmonės neturėtų jaustis įsprausti. Matomumas į priekį geras, sėdėsena natūrali, todėl „Ceed“ greitai tampa automobiliu, kuriuo tiesiog naudojiesi, o ne prie kurio tenka taikytis.
Salono medžiagos atitinka automobilio klasę ir laikmetį. Viršutinė prietaisų skydelio dalis atrodo pakankamai solidžiai, tačiau žemiau akių linijos naudojamas kietesnis plastikas. Dabar, praėjus daugeliui metų nuo gamybos pradžios, kai kuriuose automobiliuose jau matyti apsitrynę mygtukai ar pavargusios apdailos detalės, o važiuojant prastesniu keliu gali girdėtis ir salono barškesių.
Ilgesnėje kelionėje „Ceed“ nelygumus sugeria ne taip švelniai kaip kai kurie prancūziški konkurentai, tačiau kasdieniam automobiliui komforto pakanka. Mieste jis jaučiasi lengvai valdomas, užmiestyje – gana stabilus, o daugiau triukšmo salone atsiranda važiuojant šiurkščia kelio danga arba didesniu greičiu.
Galinė sėdynė – vienas praktiškesnių pirmos kartos „Ceed“ bruožų. Dviem suaugusiems keleiviams vietos pakanka, įlipti patogu, o šeimai su vaikais toks automobilis tinka visai neblogai. Trims gale, kaip ir daugelyje šios klasės modelių, jau ankšta, tačiau kasdieniams poreikiams salono erdvės pakanka be didesnių išlygų.
Penkerių durų hečbekas siūlo apie 340 litrų bagažinę. Tai nėra išskirtinis rodiklis, bet į ją lengvai tilps kasdieniniai pirkiniai, savaitgalio kelionėms skirti krepšiai ar nedidelis vaikiškas vežimėlis. Nulenkus galines sėdynes atsiranda gerokai daugiau vietos, tačiau grindys netampa visiškai lygios, todėl vežant didesnius daiktus tenka taikytis prie įprastų šios klasės hečbeko ribų.
Jeigu bagažinė yra vienas svarbiausių kriterijų, geresnis pasirinkimas – „Ceed SW“ universalas. Jis turi didesnę krovinių erdvę, patogesnę pakrovimo angą ir žemesnį slenkstį, todėl kur kas lengviau susitvarko su vežimėliais, lagaminais ar kitais kasdienėje buityje pasitaikančiais daiktais.
Įrangos lygis labai priklauso nuo konkretaus automobilio ir rinkos, kuriai jis buvo skirtas. Bazinės versijos šiandien atrodo kukliai, todėl geriau ieškoti „Ceed“ su automatinės klimato kontrolės sistema, garso valdymu ant vairo, USB ar AUX jungtimis, galiniais elektriniais langais, centriniu porankiu ir šildomomis sėdynėmis.
Varikliai – be emocijos
Pirmos kartos „Kia Ceed“ variklių gama nėra paini, tačiau renkantis naudotą automobilį vien galios skaičiaus nepakanka. Šis modelis gali būti ir paprastas miesto automobilis, ir visai neblogas ilgesnių kelionių palydovas, bet tam reikia tinkamai pasirinkti variklį. Silpniausios versijos geriausiai jaučiasi ten, kur greičiai nedideli, o dyzeliai labiau atsiskleidžia tada, kai automobilis reguliariai važiuoja ilgesnius atstumus.
Bazinėse versijose buvo montuojamas 1,4 litro benzininis variklis. Ankstyvieji modeliai turėjo 109 AG, o po atnaujinimo kai kuriose rinkose pasirodė ir silpnesnė 90 AG versija. Tai paprastas, ramiai važiuoti tinkamas variklis, bet jo galimybes reikia vertinti blaiviai.
Mieste jis savo darbą atlieka be didesnės įtampos, tačiau užmiestyje greitai pasijunta galios trūkumas. Važiuojant su keleiviais ar pilnesne bagažine, lenkimus tenka planuoti iš anksto, o norint palaikyti spartesnį važiavimo tempą, variklio sūkius reikia palaikyti aukštesniame lygyje.
Realiomis sąlygomis 1,4 litro versija nėra tokia taupi, kad dėl jos būtų verta aukoti dinamiką. Dauguma savininkų tikina, kad šis variklis mišriu režimu suvartoja apie 7 l/100 km, o mieste apetitas degalams perlipa ir 10 l/100 km ribą.
Daug universalesnis pasirinkimas – 1,6 litro benzininis variklis. Jis nepadaro „Ceed“ sportišku, tačiau kasdienybėje yra gerokai malonesnis už 1,4 litro versiją. Automobilis lengviau pasiekia norimą greitį, ramiau reaguoja į didesnes apkrovas ir užmiestyje nereikalauja tiek daug vairuotojo kantrybės. Įdomu yra tai, kad galingesnis ir didesnio tūrio variklis 100 kilometrų sunaudoja panašų kiekį benzino kaip ir 1,4 litro versija. Didmiestyje galite tikėtis 7–7,5 l/100 km sąnaudų, o užmiestyje – maždaug 5,5–6,5 l/100 km.
2,0 litro benzininis variklis naudotų automobilių rinkoje sutinkamas rečiau. Jis suteikia automobiliui daugiau gyvumo, ypač užmiestyje, tačiau daugeliui pirkėjų tokios versijos specialiai ieškoti neverta. Tai pasirinkimas žmogui, kuris nori benzininio variklio, dažniau važiuoja ilgesnius atstumus ir yra pasirengęs susitaikyti su didesnėmis degalų sąnaudomis. Kaip racionalus kasdienis variantas, 1,6 litro benzininė versija išlieka aiškesnis pasirinkimas.
Dyzelinių variklių pusėje svarbiausias buvo 1,6 CRDi. Silpnesnė 90 AG versija pirmiausia skirta ramiam ir ekonomiškam važiavimui. Ji nėra greita, bet dėl didesnio sukimo momento kasdienėse situacijose gali atrodyti gyvesnė už panašios galios benzininį variklį. Vis dėlto šeimos automobiliui ar dažnesnėms kelionėms užmiestyje geriau ieškoti galingesnių 115 AG arba 128 AG versijų.
2,0 CRDi versija taip pat naudotų automobilių rinkoje sutinkama ganėtinai retai. Su šiuo varikliu „Ceed“ lengviau palaiko didesnį greitį, užtikrinčiau padeda aplenkti kitus eismo dalyvius ir geriau susidoroja su papildomu svoriu, kai automobilyje sėdi keli keleiviai ar bagažinė prikrauta daiktų. Tačiau geresnė dinamika ir didesni eksploatacijos kaštai neatsveria 1,6 litro CRDi variklio pranašumų. Ypač ilgalaikėje perspektyvoje.
Į ką atkreipti dėmesį perkant?
Pirmos kartos „Kia Ceed“ nereikėtų bijoti vien dėl amžiaus. Tai gana paprastos konstrukcijos kompaktinės klasės automobilis, tačiau šiandien svarbiausia ne modelio reputacija, o konkretaus egzemplioriaus būklė.
2006–2012 metais gamintas automobilis jau gali būti matęs daug trumpų miesto kelionių, prastos priežiūros, kelio druskos ir pigių remontų, todėl apžiūrą verta pradėti ne nuo ridos skelbime, o nuo bendro vaizdo.
| Ką tikrinti? | Į ką atkreipti dėmesį? | Ką tai gali reikšti? |
|---|---|---|
| Kėbulas | Slenksčiai, galinės arkos, durų apačios, bagažinės dangčio kraštas, dugnas | Paviršinės rūdys ant pakabos elementų dar nėra didelė problema, tačiau pūslės ant arkų, pažeisti slenksčiai ar prastai perdažytos vietos gali rodyti rimtesnę koroziją arba nekokybišką remontą |
| Benzininiai 1,4 ir 1,6 litro varikliai | Šaltas užvedimas, tolygus darbas, „Check Engine“ lemputė, pašaliniai garsai iš variklio skyriaus | Netolygus darbas, užsidegusi įspėjimo lemputė ar aiškus metalinis garsas gali būti susiję su uždegimo ritėmis, alkūninio veleno padėties davikliu, droselio sklende arba paskirstymo grandine |
| Paskirstymo grandinė | Ar šaltas variklis pirmosiomis sekundėmis netarška, ar dirba tolygiai, ar diagnostika nerodo fazių neatitikimų | Grandinė nėra keičiama kaip įprastas paskirstymo diržas, bet ji nėra amžina. Tarškėjimas ir netolygus darbas gali rodyti išsitampymą arba įtempimo mechanizmo problemas |
| Dyzelinis 1,6 CRDi | Dūmingumas, trūkčiojimas, vangus reagavimas į akceleratorių, klaidos staigiau pagreitėjus | Automobiliai, ilgai važinėję trumpais maršrutais, gali turėti EGR vožtuvo, turbokompresoriaus valdymo ar kietųjų dalelių filtro problemų |
| Dyzelinis 2,0 CRDi | Tolygus variklio darbas, pašaliniai turbokompresoriaus garsai, aušinimo sistemos būklė | Ši versija retesnė, todėl prieš perkant verta įsitikinti, kad variklis dirba sklandžiai, nedūmija ir neturi aiškių perkaitimo ar turbokompresoriaus nusidėvėjimo požymių |
| Mechaninė pavarų dėžė ir sankaba | Ar pavaros įsijungia tiksliai, ar svirtis nestringa, ar pajudant automobilis nedreba | Jeigu jungiant pavarą girdėti nemalonus mechaninis garsas, pavara nenoriai įsijungia arba automobilis dreba pajudėdamas iš vietos, galima įtarti sankabos arba pavarų dėžės nusidėvėjimą |
| Automatinė pavarų dėžė | Lėtas pajudėjimas, manevravimas atbuline eiga, važiavimas spūstyje, staigesnis pagreitėjimas | Pavaros turi persijungti sklandžiai. Smūgiai, delsimas arba slydimo pojūtis rodo, kad prieš pirkimą būtina specializuota transmisijos patikra |
| Važiuoklė | Bildesiai, girgždėjimas, duslūs smūgiai važiuojant per nelygumus | Prastesniame kelyje greitai išryškėja pavargusios stabilizatoriaus traukės, įvorės, šarnyrai, amortizatoriai ar galinės pakabos elementai |
| Vairo sistema | Ar vairas sukasi tolygiai, ar nėra strigimų, pašalinių garsų, klibėjimo arba EPS įspėjimo | Netolygus vairo veikimas, barškėjimas ar įspėjimo lemputė gali rodyti vairo mechanizmo arba elektrinio vairo stiprintuvo problemas |
| Stabdžiai | Ar stabdant automobilis netraukia į šoną, ar nevibruoja vairas, ar nėra metalo trynimosi garso | Vibracija stabdant dažnai rodo susidėvėjusius arba deformuotus diskus, o traukimas į šoną gali būti susijęs su apkabomis, padangomis ar važiuoklės geometrija |
| Oro kondicionierius | Ar sistema šaldo, ar įsijungia kompresorius, ar ventiliatorius veikia visais režimais | Neveikiantis kondicionierius nebūtinai reiškia tik trūkstamą freoną. Priežastis gali būti nesandari sistema, kompresorius, radiatorius arba salono ventiliatorius |
| Salono įranga | Langų kėlikliai, centrinis užraktas, veidrodėliai, garso sistema, šildomos sėdynės, atstumo jutikliai | Smulkūs gedimai atskirai gali atrodyti nereikšmingi, bet senesniame automobilyje jų gedimai gali kainuoti brangiai |
Kiek kainuoja remontuoti?
Pirmos kartos „Kia Ceed“ išlaikymo kaštai paprastai nėra dideli, tačiau šio modelio vertė naudotų automobilių rinkoje jau gana maža, todėl net keli rimtesni darbai gali sudaryti reikšmingą automobilio kainos dalį.
Dėl to vertinant konkretų egzempliorių svarbu skaičiuoti ne tik pirkimo kainą, bet ir tai, kiek artimiausiu metu gali kainuoti būtini remonto ar priežiūros darbai.
Įprastas aptarnavimas nėra brangus. Alyvos, filtrų, stabdžių ar paprastesnių važiuoklės dalių kainos išlieka protingos, o dalių pasiūla šiam modeliui plati.
Didesnės išlaidos prasideda tada, kai vienu metu susikaupia keli darbai. Pavyzdžiui, sankabos keitimas, važiuoklės remontas ir oro kondicionieriaus tvarkymas gali kainuoti daugiau nei atrodo žvelgiant į paties automobilio kainą. Dyzeliniuose modeliuose papildomai brangiau gali kainuoti EGR vožtuvo, DPF filtro, purkštukų ar smagračio problemos.
| Galimas remontas | Kada tai aktualu | Orientacinė kaina |
|---|---|---|
| Alyvos ir filtrų keitimas | Įprastas periodinis aptarnavimas | apie 100–180 Eur |
| Paskirstymo grandinės komplekto keitimas | Jei grandinė ištampyta, girdimas tarškėjimas arba diagnostika rodo fazių neatitikimus | apie 400–800 Eur |
| EGR vožtuvo valymas arba keitimas | Dažniau aktualu dyzelinėms versijoms, ypač važinėjus trumpais atstumais | nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų |
| DPF filtro valymas | Jei dyzelinis automobilis turi kietųjų dalelių filtrą ir jis užsikemša | dažniausiai keli šimtai eurų |
| Naujas DPF filtras | Kai valymas nebepadeda arba filtras pašalintas / sugadintas | gali kainuoti neproporcingai daug, palyginti su automobilio verte |
| Sankabos keitimas benzininėje versijoje | Kai sankaba praslysta, automobilis dreba pajudant arba sankabos eiga tampa nenormali | apie 300–500 Eur |
| Sankaba su dviejų masių smagračiu dyzelinėje versijoje | Dažniau aktualu 1,6 CRDi ir 2,0 CRDi modeliams | apie 700–1000 Eur |
| Smulkūs važiuoklės darbai | Stabilizatoriaus traukės, įvorės, šarnyrai, ratų guoliai | nuo kelių dešimčių iki kiek daugiau nei 100 Eur |
| Didesnis vienos ašies važiuoklės atnaujinimas | Kai vienu metu reikia keisti kelis pakabos elementus | keli šimtai eurų |
| Oro kondicionieriaus remontas | Jei sistema nešaldo dėl nesandarumo, kompresoriaus ar radiatoriaus gedimo | dažnai keli šimtai eurų |
| Kėbulo korozijos tvarkymas | Slenksčiai, galinės arkos, durų apačios, bagažinės dangčio kraštas | labai priklauso nuo pažeidimo masto; didesni darbai gali būti ekonomiškai abejotini |