Tyčia išprovokuota eismo nelaimė, dešimtą kartą šiais metais nukentėjęs tas pats automobilis, o pastaruoju metu ir apgadinimai, kurių tikrovėje niekada nebuvo, tačiau kuriuos itin įtikinamai sukūrė dirbtinis intelektas.
Nors bandymai neteisėtai pasipelnyti tampa vis išradingesni, draudimo bendrovės šias apgaulės schemas atpažįsta itin greitai. Specialistų teigimu, kad ir kaip kruopščiai būtų surežisuotas spektaklis, beveik visada lieka pėdsakų, kurie išduoda apgavystę.
Draudimo bendrovės „ERGO“ Transporto priemonių žalų skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad piktavalių kūrybiškumas ir pastangos dažniausiai atsigręžia prieš juos pačius. Sukaupta ilgametė patirtis leidžia ekspertams akimirksniu atskirti tikrą nelaimę nuo suvaidinto įvykio.
Pasitaiko atvejų, kai du vairuotojai veikia išvien, iš anksto susitaria, atvažiuoja į nuošalesnę vietą ir tiesiog surengia susidūrimą. Tačiau kur kas įžūlesnė veikimo taktika pasirenkama įtraukiant nieko neįtariantį eismo dalyvį.
Vairuotojas staigiai stabdo, netikėtai įsiterpia į gretimą eismo juostą ar kitais manevrais priverčia kitą žmogų klysti, kad šis taptų formaliu avarijos kaltininku. Tokie spektakliai dažniausiai rengiami ten, kur eismas painesnis ir kaltę lengviau suversti kitam, pavyzdžiui, žiedinėse sankryžose ar judriose gatvių sankirtose.
Dar vienas nesąžiningų asmenų pamėgtas būdas yra vadinamosios bekontaktės avarijos. Tai atvejai, kai dėl vieno vairuotojo manevro kitas eismo dalyvis priverčiamas staigiai stabdyti, išvažiuoti iš eismo juostos ar atsitrenkti į kliūtį, nors tiesioginio automobilių kontakto ir nebuvo.
Visgi, kaip pažymi ekspertas, būtent tokiose situacijose apgavystės pėdsakai dažniausiai išryškėja greičiausiai. Kone kiekvienoje didesnėje sankryžos prieigoje šiandien veikia vaizdo stebėjimo kameros, o daugelis vairuotojų naudojasi vaizdo registratoriais.
Neretai užtenka peržiūrėti įrašą, kad pamatytum, jog manevras buvo nenatūralus, o stabdyta ne dėl realios grėsmės, bet tyčia. Be to, žalų specialistai geba tiksliai atkurti įvykio eigą pagal pačius apgadinimus. Jei jų pobūdis prieštarauja tam, kas nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, žalos vertinimas akimirksniu virsta išsamiu tyrimu, o surinkta medžiaga perduodama teisėsaugai.
Be surežisuotų eismo įvykių, egzistuoja ir kita itin dažna apgaulės forma, kai bandoma senus, su konkrečiu įvykiu nesusijusius kėbulo pažeidimus pateikti kaip naujus nuostolius.
Neretai tikimasi, kad užfiksavus naują nelaimę pavyks kartu nemokamai sutvarkyti ir senus įbrėžimus ar įlenkimus. Nors didžioji dalis vairuotojų yra sąžiningi, pasikartojančios elgsenos modeliai ir įtartinas tam tikrų asmenų aktyvumas ekspertams iškart krenta į akis.
Skirtingu metu atsiradę pažeidimai dažnai skiriasi pagal pobūdį, vietą, jėgos intensyvumą, net pagal tai, kaip atrodo jų kraštai ar dažų paviršius. Žmogui gali atrodyti, kad niekas nepastebės, bet specialistai tokius neatitikimus mato kasdien. Be to, visa informacija tikrinama duomenų bazėse, lyginama su ankstesniais įvykiais, nuotraukomis ir remonto istorija.
Naujausias iššūkis, su kuriuo susiduria vertintojai, yra dirbtinio intelekto pagalba sukurti arba kitaip pakoreguoti apgadinimų vaizdai. Vis dėlto bendrovės atstovas ramina, kad ekspertams tokie bandymai tėra dar viena nesunkiai išnarpliojama schema.
Kasdien vertinant šimtus realių apgadinimų sukaupiama patirtis, leidžianti puikiai suprasti, kaip natūraliai atrodo sudužęs žibintas ar deformuotas sparnas. Dirbtinai sukurtoje ar pakoreguotoje nuotraukoje beveik visuomet lieka fizikos dėsniams prieštaraujančių klaidų, o vaizdai papildomai tikrinami specialiais skaitmeninės analizės įrankiais.
R. Bieliauskas pabrėžia, kad nesąžiningi bandymai pasipelnyti beveik niekada nesibaigia tiesiog neišmokėta žala, nes apie akivaizdžius sukčiavimo atvejus visuomet pranešama policijai.
Pradėti tyrimai dažnai persikelia į teismą ir tęsiasi metų metus. Tai reiškia ne tik prarastą galimybę gauti išmoką, bet ir milžiniškas teisines išlaidas bei nepataisomai sugadintą vardą. Kad ir kokia išradinga atrodytų apgavystė, ji anksčiau ar vėliau išaiškinama. Tuo tarpu sąžiningiems vairuotojams toks griežtas ir budrus procesas yra naudingas, nes jis užtikrina, kad bendrovės lėšos būtų skiriamos operatyviai atlyginti tikrus nuostolius.