Lietuvos automobilių parkas pučiasi neregėtu greičiu. Vien per pirmuosius keturis šių metų mėnesius į gatves išriedėjo daugiau nei devyniasdešimt tūkstančių naujų ir naudotų transporto priemonių.
Kartu su jomis į rinką kasmet plūsteli per dvidešimt tūkstančių tonų variklinės alyvos. Tačiau čia prasideda tamsioji statistikos pusė – oficialiai surenkama ir perdirbama mažiau nei trečdalis šio juodo ir lipnaus skysčio. Kur dingsta visa kita dalis. Aplinkosaugininkai skambina pavojaus varpais, nes ši atlieka nuodija gamtą ne tik žiemą krosnyse, bet ir vasarą mūsų pačių kiemuose.
Senos alyvos vieta tikrai ne ant jūsų terasos
Nors specialistai nuolat kartoja apie netinkamo atliekų tvarkymo žalą, lietuviškas išradingumas kartais prasilenkia su sveiku protu. Panaudota alyva vis dar masiškai naudojama kaip nemokamas medienos impregnantas. Ja dosniai tepamos tvoros, sodo pavėsinės, ūkiniai pastatai ar net lauko terasos. Aplinkosaugininkai griežtai įspėja, kad senas tepalas nėra jokia medienos apsaugos priemonė. Tai yra ilgalaikė uždelsto veikimo bomba jūsų pačių kieme.
Atidirbusioje automobilių alyvoje gausu pačių tikriausių nuodų, tarp kurių ir švinas, kadmis, arsenas bei kiti sunkieji metalai. Tai viena pavojingiausių atliekų tiek gamtai, tiek jūsų sveikatai. Skaičiuojama, kad vos vienas litras šio tamsaus marmalo gali negrįžtamai užteršti net milijoną litrų geriamojo vandens bei išnuodyti didžiulius dirvožemio plotus. Būtent todėl šio skysčio negalima pilti į vandenį, kanalizaciją, ant žemės ar tiesiog išmesti į buitinių atliekų konteinerius.
Nuo pavojingo nuodo iki naudingos žaliavos
Patekęs į oficialių atliekų tvarkytojų rankas, šis nuodas patiria tikrą reinkarnaciją. Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė pabrėžia, kad surinktos atliekos yra sėkmingai perdirbamos į aukštos kokybės bazinę alyvą, kuri vėliau vėl naudojama naujų tepalų gamybai.
Pasak ekspertės, iš vieno litro senos alyvos galima išgauti net devyniasdešimt procentų naudingos žaliavos, kuri iškart grįžta į gamybos ciklą. Kadangi šį skystį galima perdirbti daugybę kartų, specialistus itin neramina faktas, jog Lietuvoje šių atliekų surinkimo rodikliai daugelį metų išlieka tragiškai žemi.
Kur dėti seną tepalą ir kiek kainuoja gamtos niokojimas
Atsikratyti senų tepalų legaliai ir saugiai yra visai nesudėtinga. Juos nemokamai priima savivaldybių stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės bei licencijuoti tvarkytojai. Tikslias atliekų priėmimo vietas visada galima rasti specializuotoje atliekos.lt interneto svetainėje. Taip pat kiekvienas vairuotojas gali prisidėti prie švaresnės aplinkos tiesiog atsakingai rinkdamasis autoservisą, kuris oficialiai deklaruoja savo veiklą ir skaidriai tvarko atliekas.
Nusprendusiems pasielgti „gudriau“ ir seną alyvą tiesiog sudeginti krosnyje, verta pasiruošti solidžiai ploninti piniginę. Už neteisėtą alyvos deginimą numatyta bauda siekia nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų keturiasdešimt eurų. Jei tokia pamoka nepadeda ir pažeidimas kartojamas, finansinis smūgis tampa dar skaudesnis – bauda šokteli ir gali siekti net du tūkstančius eurų.