Naudoto automobilio pirkėjas gali nepastebėti ne tik brangiai kainuosiančių gedimų, bet ir gerokai rimtesnių problemų. Europos teisėsaugos tyrimai atskleidė atvejų, kai po avarijų smarkiai apgadinti automobiliai būdavo paviršutiniškai suremontuojami ir parduodami kaip tvarkingi. Kiti sukčiai klastoja ridą, automobilių identifikavimo numerius arba manipuliuoja pirkėjais, siekdami kuo greičiau sudaryti sandorį. Automobilių istorijos patikros bendrovė „carVertical“ išskyrė penkias sukčiavimo schemas, kurių pasekmės gali būti skaudžios tiek pirkėjams, tiek pardavėjams.
Automobilio kaina, techninė būklė ir rida – vieni svarbiausių dalykų, į kuriuos dėmesį atkreipia naudotos transporto priemonės ieškantys vairuotojai. Tačiau net ir iš pirmo žvilgsnio tvarkingas automobilis gali turėti problemų, apie kurias pardavėjas nutyli.
Kai kuriais atvejais nuslepiama tikroji automobilio rida arba ankstesni gedimai. Kitais pasitelkiamos gerokai sudėtingesnės schemos, apimančios dokumentų klastojimą, transporto priemonių identifikavimo numerių keitimą ir prekybą keliose valstybėse.
Po kosmetinio remonto – kaip niekada nedaužti automobiliai
Vieną didžiausių tokio pobūdžio sukčiavimo schemų Europoje atskleidė tarptautinis teisėsaugos tyrimas „Nimmersatt“. 2025 metų balandį Europos prokuratūra paskelbė, kad dešimtyje valstybių atlikta apie 200 kratų, kuriose dalyvavo maždaug tūkstantis teisėsaugos, muitinės ir mokesčių institucijų pareigūnų.
Tyrimo duomenimis, įtariama nusikalstama grupuotė Jungtinėse Amerikos Valstijose pigiai supirkdavo per avarijas smarkiai apgadintus automobilius ir gabendavo juos į Europą.
Čia transporto priemonės būdavo paviršutiniškai suremontuojamos, sutvarkomi jų dokumentai, o vėliau automobiliai parduodami kaip nepatyrę eismo įvykių arba tinkamai atkurti.
Teisėsaugos surinktais duomenimis, vien per Lietuvoje veikusią šios schemos grandį buvo parduota mažiausiai 16,5 tūkst. automobilių už 144 mln. eurų.
Tyrėjai nustatė, kad dalis transporto priemonių turėjo rimtų saugumo trūkumų. Kai kuriuose automobiliuose netgi nebuvo saugos oro pagalvių.
Tokie defektai itin pavojingi, nes išoriškai tvarkingai atrodantis automobilis per kitą eismo įvykį gali neapsaugoti keleivių taip, kaip numatyta jo konstrukcijoje.
Smarkiai apgadinto automobilio kėbulo geometrija taip pat gali būti pažeista. Jeigu remontas atliktas netinkamai, per susidūrimą kėbulas gali deformuotis kitaip, nei buvo numatęs gamintojas.
Todėl prieš perkant iš JAV ar kitų šalių atgabentą automobilį svarbu išsiaiškinti jo ankstesnę būklę. Reikėtų patikrinti istorinius įrašus, ieškoti ankstesnių aukcionų nuotraukų, o kilus abejonių – kreiptis į kėbulo remonto ir diagnostikos specialistus. Vien tai, kad automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą, dar negarantuoja, jog visi ankstesnės avarijos padariniai buvo tinkamai pašalinti.
Suklastotas VIN gali slėpti vogtą automobilį
Dar viena pavojinga schema – transporto priemonės identifikavimo numerio (VIN) klastojimas. Kiekvienas automobilis turi unikalų 17 simbolių numerį, pagal kurį galima nustatyti jo kilmę, technines charakteristikas ir dalį istorijos.
Tačiau nusikaltėliai kartais pavogtam ar neteisėtai įsigytam automobiliui suteikia kitos, teisėtai registruotos transporto priemonės identifikavimo numerį. Tokiu atveju keliuose gali atsirasti du automobiliai su tuo pačiu VIN.
Klastojant numerį gali būti pakeičiamos kėbulo žymėjimo vietos, gamintojo lentelės ar identifikaciniai lipdukai. Problema dažnai išryškėja tik tuomet, kai skirtingų valstybių registruose aptinkami vienas kitam prieštaraujantys duomenys.
Pavyzdžiui, automobilis pagal tą patį VIN gali būti registruotas dviejose šalyse, o jo techninės apžiūros ar ridos įrašai – nesutapti.
„Pagrindinė problema, kad skirtingų valstybių institucijos net ir ES viduje nepakankamai dalijasi automobilių duomenimis tarptautiniu mastu ir toks informacijos vakuumas sukuria terpę vešėti įvairiausiems nusikaltimams“, – sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Ramūnas Pletkus.
Pasak jo, tikroji automobilio kilmė gali paaiškėti ir praėjus daugeliui metų po įsigijimo. Tokiu atveju sąžiningas pirkėjas rizikuoja netekti transporto priemonės, o sumokėtus pinigus susigrąžinti gali būti itin sudėtinga.
Vienas galimų VIN klastojimo požymių – nelogiški automobilio istorijos duomenys. Pavyzdžiui, jeigu rida tai smarkiai padidėja, tai sumažėja, o techninės apžiūros įrašai atsiranda skirtingose valstybėse beveik tuo pačiu metu.
Vis dėlto tokie neatitikimai savaime neįrodo VIN klastojimo. Juos gali lemti ir duomenų įvedimo klaidos, todėl būtina papildoma patikra. Apžiūrint automobilį taip pat svarbu įsitikinti, kad visose gamintojo numatytose vietose nurodytas VIN sutampa su registracijos dokumentuose įrašytu numeriu, o identifikavimo žymose nėra mechaninio keitimo požymių.
Suklastota rida gali kainuoti tūkstančius eurų
Kur kas dažniau pirkėjai susiduria su ridos klastojimu. Sumažinus odometro rodmenis automobilis pateikiamas kaip mažiau eksploatuotas, todėl už jį galima prašyti didesnės kainos.
Tokios manipuliacijos įmanomos tiek su senesniais automobiliais, turinčiais mechaninius odometrus, tiek su šiuolaikinėmis transporto priemonėmis, kuriose ridos duomenys saugomi elektroninėse sistemose.
2026 metais „carVertical“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje suklastota rida automobilio vertę vidutiniškai padidina 20,9 proc.
Tai reiškia, kad už 20 tūkst. eurų siūlomas automobilis, kurio rida buvo sumažinta, pagal bendrovės pateiktą skaičiavimo pavyzdį iš tikrųjų galėtų būti vertas apie 15,8 tūkst. eurų. Pirkėjo permokėta suma tokiu atveju siektų maždaug 4,2 tūkst. eurų.
Tikroji rida svarbi planuojant automobilio techninę priežiūrą. Kai kurių variklio, transmisijos ar važiuoklės komponentų būklė ir keitimo intervalai tiesiogiai susiję su nuvažiuotu atstumu.
„Įsigiję transporto priemonę su suklastota rida pirkėjai ne tik už ją permoka, bet ir praleidžia svarbių automobilio mazgų aptarnavimo intervalus, o vėliau gali susidurti su nenumatytomis problemomis“, – aiškina R. Pletkus.
Kaip pavyzdį jis pateikia laiku nepakeistą paskirstymo grandinę ar diržą. Sugedus šiems komponentams, kai kuriuose varikliuose gali būti padaryta didelė mechaninė žala, kurios šalinimas kainuoja tūkstančius eurų.
Todėl tikrinant naudotą automobilį verta palyginti odometro rodmenis su techninės apžiūros, ankstesnių remontų ir techninės priežiūros įrašais.
Jeigu pardavėjas teigia, kad automobilio rida nedidelė, tačiau negali pateikti jokios ją pagrindžiančios informacijos, tai turėtų paskatinti atidesnę patikrą.
Netikras banko pavedimas – pavojus automobilio pardavėjui
Sukčiavimo aukomis tampa ne tik naudotų automobilių pirkėjai, bet ir juos parduodantys žmonės. Viena iš schemų paremta netikru bankinio pavedimo patvirtinimu.
Sandorio metu pirkėjas pardavėjui parodo telefone pranešimą ar banko programėlės langą, kuriame matyti neva atliktas mokėjimas, tačiau pinigai pardavėjo sąskaitos nepasiekia.
Kartais sukčiai naudoja netikras programėles, kurių išvaizda primena žinomų bankų sistemas. Kitais atvejais pateikiamos suklastotos pavedimo ekrano nuotraukos.
Jeigu pardavėjas patiki tokiu patvirtinimu ir perduoda automobilio raktelius bei dokumentus, jis gali likti ir be transporto priemonės, ir be pinigų.
Todėl vien telefono ekrane parodyto mokėjimo patvirtinimo nepakanka. Prieš perduodant automobilį būtina prisijungti prie savo banko paskyros ir įsitikinti, kad sutarta suma iš tiesų įskaityta į sąskaitą.
Jeigu mokėjimas dar nepasiekė sąskaitos, saugiausia atidėti automobilio perdavimą, net jei pirkimo–pardavimo sutartis jau pasirašyta.
Skubinantis pardavėjas – priežastis suklusti
Ne visos apgaulės schemos reikalauja sudėtingų techninių priemonių ar suklastotų dokumentų. Kartais pakanka įtikinti pirkėją, kad jis turi apsispręsti kuo greičiau.
Nesąžiningas pardavėjas gali tvirtinti, jog automobilio jau laukia keli kiti pirkėjai, todėl pasiūlymas galioja tik šiandien. Kitas dažnas scenarijus – nenoras leisti atlikti išsamios automobilio patikros.
Pardavėjas gali aiškinti, kad transporto priemonė yra nepriekaištingos būklės, neseniai praėjo techninę apžiūrą arba buvo reguliariai prižiūrima, todėl papildomos diagnostikos nereikia.
Svarbu įvertinti, ar pardavėjas sutinka atlikti bandomąjį važiavimą, pateikia turimus automobilio dokumentus ir leidžia patikrinti transporto priemonę pirkėjo pasirinktose dirbtuvėse.
Vien skubėjimas savaime nereiškia sukčiavimo, tačiau nuolatinis spaudimas priimti sprendimą, ypač kai kartu vengiama techninės patikros, yra rimtas įspėjamasis ženklas.
„Jei pardavėjas vengia bent vieno iš patikros būdų, geriau ieškoti kito automobilio. Paskubėjęs įsigyti automobilį, kuriam nebuvo atlikta tinkama patikra, vairuotojas gali ne tik permokėti už jį, tačiau ir patirti gausybę neplanuotų išlaidų dėl pardavėjo nuslėptų transporto priemonės trūkumų“, – teigia R. Pletkus.
