Renkantis naują automobilį dažniausiai lyginamos jo kainos, įrangos komplektacijos, degalų sąnaudos ar mėnesinės įmokos. Tačiau vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tikrąją automobilio naudojimo kainą, dažnai lieka nuošalyje – jo nuvertėjimas. Per penkerius metus automobilio vertė gali sumažėti keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių eurų, o galutinė suma priklausys ne tik nuo jo būklės ar ridos.
Baltijos šalyse veikiančios automobilių nuomos bendrovės „Mobire Lietuva“ vadovas Laurynas Dzindzelėta pastebi, kad daugelis pirkėjų daugiausia dėmesio skiria išlaidoms, kurias galima įvertinti dar prieš įsigyjant automobilį. Tuo metu būsima jo vertė naudotų automobilių rinkoje dažnai lieka antrame plane, nors būtent ji gali nulemti, kiek iš tiesų kainuos transporto priemonės naudojimas.
„Automobilio vertę antrinėje rinkoje lemia ne tik jo būklė ar rida, bet ir aplinkybės, kurių savininkas negali kontroliuoti. Todėl renkantis transporto priemonę verta įvertinti ne tik jos kainą šiandien, bet ir tai, kiek ji galėtų būti verta po kelerių metų“, – teigia L. Dzindzelėta.

Automobilio vertę gali pakeisti net gamintojo sprendimai
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių naudoto automobilio kainą, yra jo paklausa. Jeigu konkretus modelis išlieka populiarus, pasižymi patikimumu ir palyginti nedidelėmis eksploatacijos išlaidomis, tikėtina, kad po kelerių metų jį bus lengviau parduoti.
Tačiau net ir tinkamai prižiūrėtas automobilis gali nuvertėti sparčiau, nei tikėjosi jo savininkas. Tam įtakos turi ne tik konkurentų pasiūla ar pirkėjų įpročiai, bet ir pačių gamintojų sprendimai.
Pavyzdžiui, sumažėjus naujų automobilių kainoms, pigti gali ir tie patys modeliai naudotų automobilių rinkoje. Pirkėjui tampa mažiau patrauklu mokėti didesnę sumą už kelerių metų senumo automobilį, jeigu naują galima įsigyti už panašią kainą.
Automobilio paklausą taip pat gali pakeisti degalų kainų svyravimai, atsiradę nauji modeliai ar pasikeitusios eksploatacijos išlaidos. Dėl šių priežasčių du panašiai kainuojantys automobiliai po penkerių metų gali būti verti gerokai skirtingai.
„Renkantis automobilį verta pasidomėti ne tik jo kaina, bet ir tuo, kaip konkretus modelis išlaiko vertę antrinėje rinkoje. Du panašiai kainuojantys automobiliai po penkerių metų gali būti verti labai skirtingai. Todėl naudinga palyginti kelerių metų senumo tų pačių modelių kainas, įvertinti jų paklausą ir pardavimo galimybes“, – pataria L. Dzindzelėta.
Ypač sudėtinga būsimą vertę prognozuoti elektromobilių rinkoje, kurioje sparčiai tobulėja baterijų technologijos, ilgėja viena įkrova nuvažiuojamas atstumas ir atsiranda vis daugiau skirtingų kainų kategorijų modelių. Naujos kartos elektromobilių pasirodymas ar sumažėjusios jų kainos gali pakeisti anksčiau pagamintų automobilių patrauklumą.
Vis dėlto nuvertėjimo tempas priklauso nuo konkretaus modelio, todėl vien pagal pavaros tipą spręsti apie būsimą automobilio vertę būtų netikslu.

Per penkerius metus – 17 tūkst. eurų nuostolis
Automobilio nuvertėjimas skiriasi nuo daugelio kitų jo eksploatacijos išlaidų. Už degalus, draudimą ar techninę priežiūrą tenka mokėti reguliariai, o prarasta automobilio vertė tampa akivaizdi tik nusprendus jį parduoti.
Tarkime, naujas automobilis kainuoja 35 tūkst. eurų. Jeigu po penkerių metų jį pavyktų parduoti už 18 tūkst. eurų, vien dėl nuvertėjimo savininkas būtų praradęs 17 tūkst. eurų. Padalijus šią sumą iš 60 mėnesių, gautume maždaug 283 eurus per mėnesį.
Jeigu to paties automobilio vertė po penkerių metų siektų ne 18 tūkst., o 15 tūkst. eurų, nuvertėjimas jau sudarytų 20 tūkst. eurų, arba maždaug 333 eurus per mėnesį.
Taigi vos 3 tūkst. eurų skirtumas tarp prognozuotos ir faktinės pardavimo kainos gali pastebimai pakeisti bendras automobilio naudojimo išlaidas.
Vertinant nuvertėjimą svarbu atsižvelgti ir į pradinę automobilio kainą. Pavyzdžiui, 40 proc. savo vertės praradęs 25 tūkst. eurų kainavęs automobilis atpinga 10 tūkst. eurų. Tuo metu 50 tūkst. eurų kainavusio automobilio nuvertėjimas, esant tokiam pačiam procentiniam pokyčiui, jau sudarytų 20 tūkst. eurų.
Dėl to vien likutinės vertės procento nepakanka norint suprasti, kuris automobilis ilgainiui kainuos mažiau.
„Automobilio nuvertėjimas nėra išlaida, už kurią kas mėnesį gauname sąskaitą, tačiau tai nereiškia, kad jos nepatiriame. Ypač svarbu ją įvertinti tiems, kurie automobilius keičia kas trejus ar penkerius metus“, – pabrėžia „Mobire Lietuva“ vadovas.

Kas nutinka, jeigu automobilis nuvertėja daugiau, nei tikėtasi?
Automobilį įsigijęs žmogus paprastai pats prisiima riziką, kad vėliau jį teks parduoti pigiau, nei buvo planuota. Net jeigu transporto priemonė buvo tinkamai prižiūrima, jos kainą gali paveikti pasikeitusi situacija rinkoje.
L. Dzindzelėtos teigimu, būtent ši aplinkybė yra vienas iš argumentų, dėl kurių dalis gyventojų ir įmonių renkasi ilgalaikę automobilių nuomą.
Tokiu atveju klientas moka sutartyje numatytas įmokas, o pasibaigus nuomos laikotarpiui automobilį grąžina paslaugos teikėjui. Jo pardavimu ir galimos likutinės vertės rizika rūpinasi nuomos bendrovė, jeigu laikomasi sutartų automobilio naudojimo bei grąžinimo sąlygų.
„Automobilio vertė per penkerius metus gali pasikeisti dėl daugybės aplinkybių, kurių šiandien negalime numatyti. Ilgalaikės nuomos klientui nereikia spėlioti, kokia bus automobilio paklausa ar už kiek jį pavyks parduoti. Jis gali planuoti savo išlaidas pagal sutartyje numatytus mokėjimus, nepriklausomai nuo to, kaip keisis automobilio rinkos vertė“, – aiškina pašnekovas.
Tačiau ilgalaikė nuoma nebūtinai bus pigesnė už automobilio įsigijimą. Lyginant šiuos variantus būtina įvertinti ne tik mėnesines įmokas, bet ir visas per sutarties laikotarpį sumokamas lėšas, įtrauktas paslaugas, leidžiamą ridą bei papildomus mokesčius, kurie gali būti taikomi grąžinant automobilį.


