Valstybės skiriama 2 500 eurų kompensacija naudotam elektromobiliui palengvina apsisprendimą, tačiau retai tampa pagrindiniu motyvu jį įsigyti. Šalies vairuotojams kur kas labiau rūpi praktiniai kasdienybės iššūkiai: realus nuvažiuojamas atstumas, baterijos „sveikata“, įkrovimo infrastruktūra ir prognozuojama automobilio likutinė vertė po kelerių metų.
Naudotų automobilių prekybos bendrovės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno teigimu, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama veikia kaip svarbus finansinis svertas, sumažinantis psichologinį barjerą. Tai ypač aktualu lyginant elektromobilio kainą su panašios klasės vidaus degimo varikliu varoma transporto priemone. Tačiau vien kompensacijos faktas sprendimo nenulemia.
Kataloginiai pažadai ir kasdienybės realybė
Renkantis naudotą elektromobilį, pirkėjams jau neužtenka žinoti tik ridos ar patrauklios kainos. Jiems svarbu, kaip transporto priemonė elgsis ne idealiomis gamintojo testo, o realiomis Lietuvos eismo sąlygomis.
„Kataloginiai duomenys kartais primena pažadą pradėti sportuoti nuo pirmadienio. Todėl pirkėjai nori suprasti ne teorinį, o realų atstumą bei baterijos būklę. Kitas kritinis momentas – įkrovimo galimybės. Jei žmogus turi prieigą prie kroviklio namuose ar darbe, sprendimas paprastas. Tačiau visiška priklausomybė nuo viešųjų stotelių, ypač mažesniuose miestuose ar regionuose, verčia skaičiuoti atidžiau“, – pabrėžia P. Valiukėnas.
Be to, pirkėjus neramina technologijų kaita. Vairuotojai nori garantijų, aiškios techninės istorijos ir suvokimo, už kiek šiandien įsigytą transporto priemonę pavyks parduoti po trejų ar penkerių metų.
Kada elektromobilis yra racionaliausias pasirinkimas?
Eksperto teigimu, naudoto elektromobilio įsigijimas labiausiai pasiteisina esant trims sąlygoms: nuspėjamiems kasdieniams maršrutams, patogiam įkrovimui ir teisingai įsigijimo kainai.
Situacija tampa finansiškai itin patraukli, jeigu vairuotojas per dieną įveikia 30–100 kilometrų ir turi galimybę pigiai krautis bateriją namuose (ypač naudodamasis saulės elektrine), o ilgos kelionės sudaro tik mažą dalį visų išvykų. Tokiu atveju alternatyva padeda reikšmingai sutaupyti augančių degalų kainų fone.
Tačiau P. Valiukėnas įspėja situacijos neromantizuoti: „Jeigu žmogus gyvena bute be krovimo galimybės, o savaitgaliais nuolat važiuoja ilgus atstumus ir nenori planuoti sustojimų, elektromobilis jam gali tapti ne patogumu, o našta.“
Kodėl svarbus SOH rodiklis?
Vertinant naudotą elektra varomą transporto priemonę, vienas svarbiausių parametrų yra baterijos likutinė talpa, vadinama SOH (angl. State of Health).
„Vien rida nepasako visos istorijos. Baterijos ilgaamžiškumą stipriai veikia ankstesnio savininko krovimo įpročiai, dažnas greitojo įkrovimo stotelių naudojimas, klimato sąlygos ir pats eksploatacijos pobūdis“, – aiškina vadovas.
Prieš priimant galutinį sprendimą, pirkėjams rekomenduojama atidžiai patikrinti šiuos aspektus:
- SOH rodiklį ir tai, ar diagnostikoje nėra paslėptų klaidų.
- Gamintojo baterijos garantijos sąlygas bei jos galiojimo terminą.
- Pilną ir skaidrią automobilio techninę istoriją.
- Faktinį, o ne teorinį nuvažiuojamą atstumą.
Naudotų elektromobilių rinkoje pirkėjas moka ne tik už patį automobilį, bet ir už pasitikėjimą jo baterijos gyvybingumu. Todėl tam, kad valstybės parama išties virstų realiais pardavimais, svarbu ne tik pati sumos išraiška, bet ir pakankamai plati, techniškai skaidrių bei pirkėjų biudžetą atitinkančių modelių pasiūla.