Lietuvos gyventojai išsiskiria stipriausiu prisirišimu prie asmeninių transporto priemonių visame Baltijos regione. Naujausia sociologinė apklausa atskleidė tendenciją, kad beveik du trečdaliai šalies vairuotojų automobilį laiko privaloma asmenine nuosavybe.
Galimybę per artimiausius 5 metus visiškai atsisakyti nuosavo transporto svarstytų vos 13 proc. respondentų Lietuvoje, kai Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis siekia penktadalį.
Kultūrinis prisirišimas ir dominavimas namų ūkiuose
Bendrovės „Norstat“ gegužės mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, net 65 proc. Lietuvos gyventojų yra tvirtai įsitikinę asmeninio automobilio būtinybe. Kaimyninėse valstybėse šis požiūris yra kur kas nuosaikesnis. Latvijoje taip manančių yra 44 proc., o Estijoje asmeninės nuosavybės šalininkų gretos siekia vos 40 proc. Lietuva išsiskiria ir pagal transporto priemonių skaičių namų ūkiuose.
Net 39 proc. apklaustų lietuvių nurodė turintys daugiau nei vieną automobilį. Estijoje šis skaičius siekia 31 proc., o Latvijoje sustoja ties 26 proc. riba.
Tyrimą inicijavusios automobilių nuomos bendrovės „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus pastebi, kad Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybėse nuosavas automobilis istoriškai susiformavo kaip stiprią emocinę ir kultūrinę reikšmę turintis objektas. Nepaisant spartaus modernių mobilumo paslaugų vystymosi, daugeliui šalies gyventojų transporto priemonė reiškia ne tik susisiekimo būdą, bet ir asmeninio savarankiškumo bei gyvenimo kokybės garantą.
Ryškus paradoksas dėl alternatyvių paslaugų
Nors poreikis turėti asmeninį automobilį Lietuvoje yra pats didžiausias, šalies gyventojai mažiausiai domisi naujais jo naudojimo modeliais. Analizuojant apklausos duomenis išryškėja akivaizdus paradoksas. Lietuviai labiausiai vertina automobilio nuosavybę, tačiau apie ilgalaikės ar veiklos nuomos paslaugas jie žino mažiausiai.
Tyrimo autoriai skaičiuoja, kad Estijoje ir Latvijoje apie veiklos nuomą yra girdėję maždaug 8 iš 10 žmonių, tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius siekia vos 4 iš 10 respondentų. E. Čiagus atkreipia dėmesį, jog dauguma šalies vairuotojų vis dar renkasi tradicinius transporto įsigijimo būdus ir net neįvertina rinkoje jau esančių lankstesnių sprendimų.
Jaunoji karta keičia nusistovėjusius įpročius
Visgi demografiniai duomenys rodo prasidedančius ilgalaikius požiūrio pokyčius. Vairuotojai iki 39 metų amžiaus asmeninę transporto priemonę gerokai rečiau sieja su būtina nuosavybe ir atviriau priima alternatyvius naudojimosi modelius.
Specialistų teigimu, tokį požiūrį formuoja gyvenimas didmiesčiuose su išplėtota viešojo transporto infrastruktūra, didesnis asmeninio lankstumo poreikis ir noras išvengti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Jaunesnė karta vis labiau vertina pačią galimybę patogiai naudotis paslauga tada, kai jos labiausiai reikia.
Kaip pagrindinius alternatyvių automobilių naudojimo modelių privalumus tyrimo dalyviai išskyrė mažesnį poreikį savarankiškai rūpintis technine priežiūra. Vairuotojus taip pat vilioja galimybė išvengti didelio pradinio įnašo ir sėsti prie naujesnio automobilio vairo.
Atliktoje apklausoje iš viso dalyvavo 2400 vairuotojo pažymėjimus turinčių asmenų nuo 18 iki 65 metų amžiaus, kiekvienoje Baltijos šalyje apklausiant po 800 respondentų.