Lenkimą pradėjote per brūkšninę, o baigėte per ištisinę liniją: ar galite netekti teisės vairuoti?

Sekite mus „Google“

Norite dažniau matyti „Automobilistika.lt“ naujienas?

Pridėkite „Automobilistika.lt“ prie pageidaujamų šaltinių ir mūsų straipsnius bus lengviau rasti „Google“ paieškoje.

Kelyje visuomet pasitaiko tokių situacijų, kai norite aplenkti lėčiau važiuojantį automobilį. Ypač, kai kelias priešais laisvas, matomumas geras, o brūkšninė linija leidžia išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Atrodytų, viskas tvarkoje, tačiau, kai pagaliau grįžtate į savo eismo juostą, brūkšninę liniją jau pakeitė ištisinė.

Panašiose situacijose atsidūrę vairuotojai neretai įsitikinę, kad nieko blogo nepadarė. Juk lenkimą pradėjo ten, kur tai leidžiama, o grįžti į savo juostą anksčiau paprasčiausiai nespėjo. Vis dėlto toks manevras gali baigtis ne tik pinigine bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimu.

Automobilių eismas (nuotr. Vilniaus miesto savivaldybė)
Automobilių eismas (nuotr. Vilniaus miesto savivaldybė)

Ką privalote įvertinti prieš pradėdami lenkti?

Kelių eismo taisyklių (KET) 136 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, jog manevras bus saugus. Tam neužtenka vien patikrinti, ar priešpriešinio eismo juosta laisva.

Pagal KET 136.5 punktą vairuotojas taip pat turi įvertinti, ar baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.

Tai ypač svarbu siauresniuose užmiesčio keliuose, kuriuose lenkti leidžiantys ruožai gali būti gana trumpi. Jeigu priešais važiuoja keli automobiliai, reikia įvertinti ne tik jų greitį, bet ir atstumą, kurio prireiks visam manevrui atlikti.

Įprastos brūkšninės linijos brūkšniai yra trumpesni už tarpus tarp jų. Artėjant prie ištisinės linijos, ženklinimas pasikeičia – brūkšniai tampa gerokai ilgesni, o tarpai tarp jų sutrumpėja. Tokią artėjimo liniją kirsti leidžiama, tačiau ji įspėja, kad lenkimui tinkamas kelio ruožas netrukus baigsis.

Jeigu vairuotojas nepaiso šio įspėjimo ir pradeda lenkti kelias transporto priemones, jam gali nebelikti pakankamai atstumo grįžti į savo juostą iki ištisinės linijos pradžios.

Būtent tokios aplinkybės turėjo lemiamą reikšmę 2026 metais Utenos apylinkės teisme nagrinėtame ginče.

Lenkdamas kelis automobilius nespėjo grįžti į savo juostą

2026 m. liepos 13 d. magistraliniame kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis „Peugeot Boxer“ vairuotojas nusprendė aplenkti kelias ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones. Tarp jų buvo ir nežymėtas policijos automobilis.

Vyras lenkimą pradėjo ten, kur priešingų krypčių eismo srautus skyrė brūkšninė linija. Manevras užsitęsė, todėl grįždamas į savo eismo juostą vairuotojas kirto jau prasidėjusią ištisinę liniją.

Už šį pažeidimą policija jam skyrė 200 eurų baudą ir trims mėnesiams atėmė teisę vairuoti, tačiau vyras su tokiu sprendimu nesutiko. Jis pripažino, kad lenkimą baigė kirsdamas ištisinę liniją, tačiau aiškino, jog saugiai grįžti į savo eismo juostą jam sutrukdė lenkiamo policijos automobilio vairuotojas.

Anot jo, nežymėtas policijos automobilis lenkimo metu padidino greitį, todėl manevrą teko tęsti ilgiau, nei buvo planuota. Vyras teigė, kad staigus stabdymas ar bandymas įsiterpti tarp automobilių būtų sukėlęs dar didesnį pavojų.

Teisme vairuotojas taip pat prašė atsižvelgti į jo asmenines aplinkybes. Vyras nurodė jau 16 metų dirbantis darbą, kuriam būtinas vairuotojo pažymėjimas. Per dieną jam tenka nuvažiuoti iki 800 kilometrų, todėl netekęs teisės vairuoti jis rizikuotų prarasti vienintelį pajamų šaltinį.

Vis dėlto teismas, išnagrinėjęs policijos pateiktus vaizdo įrašus, vairuotojo argumentams nepritarė.

Nustatyta, kad „Peugeot Boxer“ lenkė kelias transporto priemones, važiavo su priekaba ir kroviniu, todėl visam manevrui reikėjo daugiau laiko bei atstumo.

Be to, vairuotojas lenkimą pradėjo kirsdamas artėjimo liniją, kuri įspėjo apie netrukus prasidėsiantį ištisinį ženklinimą. Manevras buvo atliekamas prieš įkalnę.

Vaizdo įrašai taip pat nepatvirtino vairuotojo teiginio, kad nežymėtas policijos automobilis lenkimo metu didino greitį.

Utenos apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartyje pažymėjo, kad vairuotojas privalėjo iš anksto įvertinti kelio sąlygas ir galimybę saugiai užbaigti lenkimą.

Teismas neįžvelgė pagrindo švelninti nuobaudą ir dėl vyro nurodytų darbo aplinkybių. Jam palikta galioti 200 eurų bauda bei trijų mėnesių teisės vairuoti atėmimas.

Transporto priemonių eismas (nuotr. Via Lietuva)
Transporto priemonių eismas (nuotr. Via Lietuva)

Kokia bauda gresia už draudžiamą lenkimą?

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 420 straipsnio 1 dalyje už lenkimą vietose, kuriose pagal KET tai draudžiama, numatyta nuo 170 iki 230 eurų bauda. Kartu privaloma skirti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Įstatymas numato galimybę išimtiniais atvejais skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba jos neskirti. Tokį sprendimą teismas turi pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis.

Vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, neįpareigoja teismo taikyti išimties. Svarbu ir tai, kaip konkretų manevrą įvertina policijos pareigūnai. Ne kiekvienas kelio ženklinimo pažeidimas laikomas draudžiamu lenkimu.

Pavyzdžiui, už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį numatyta 30–90 eurų bauda. Už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, kai nėra pavojingos situacijos požymių, pagal šio straipsnio 3 dalį numatyta 60–90 eurų bauda ir galimas teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Tačiau jeigu vairuotojas lenkia ten, kur tai draudžiama, jo veiksmai kvalifikuojami pagal griežtesnę atsakomybę numatantį ANK 420 straipsnį.

Ar galima ginčyti policijos sprendimą?

Ginčai dėl lenkimo neretai kyla tada, kai vairuotojas ir policijos pareigūnai skirtingai vertina manevro aplinkybes. Vienose situacijose pažeidimas aiškiai užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Kitose pareigūnų išvados grindžiamos jų pačių stebėjimais, o objektyvių duomenų apie vietą, kurioje automobilis pradėjo ar užbaigė lenkimą, gali trūkti.

Tokiu atveju svarbu ne tik vairuotojo paaiškinimai, bet ir tai, kokius įrodymus surinko policija.

Tai atskleidžia dar viena 2026 metais nagrinėta byla, kurioje vairuotojui pavyko pasiekti, kad teismas panaikintų skirtą nuobaudą.

2025 m. lapkričio 26 d. Vilniuje „BMW“ vairuotoją sustabdė nežymėtu automobiliu važiavę policijos pareigūnai. Jie nustatė, kad vyras lenkė kitą automobilį kirsdamas ištisinę liniją.

Vairuotojui buvo skirta 190 eurų bauda ir trims mėnesiams atimta teisė vairuoti, tačiau vyras su kaltinimais nesutiko. Jis tvirtino, kad lenkimą pradėjo per brūkšninę liniją, todėl prašė pateikti vaizdo įrašą, kuriame būtų užfiksuotas pažeidimas.

Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad policijos automobilyje vaizdo registratoriaus nebuvo. Vieninteliai įrašai padaryti pareigūno kūno kamera.

Juose matėsi vairuotojo sustabdymas, pokalbis su pareigūnu ir administracinio nusižengimo protokolo surašymas. Paties lenkimo manevro įrašai neužfiksavo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 3 d. nutartimi panaikino policijos skirtą nuobaudą.

Teismas nustatė, kad nebuvo tinkamai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o policijos nutarime trūko įrodymų ir motyvų, pagrindžiančių išvadą dėl draudžiamo lenkimo.

Vis dėlto vyras nebuvo išteisintas. Teismas bylą grąžino policijai papildomai tirti, kad būtų išsiaiškintos visos pažeidimo aplinkybės.

Ką daryti nesutinkant su paskirta bauda?

Jeigu vairuotojas nesutinka su policijos priimtu nutarimu, jis gali jį apskųsti apylinkės teismui. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, skundas turi būti pateiktas per nutarimą priėmusią instituciją per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo arba išdavimo dienos.

Tai galima padaryti ir elektroniniu būdu, prisijungus prie policijos Elektroninių paslaugų portalo adresu epaslaugos.ird.lt.

Prieš teikiant skundą verta susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir patikrinti, kokiais įrodymais remiantis nustatytas pažeidimas.

Jeigu ginčas kilo dėl vietos, kurioje buvo pradėtas ar užbaigtas lenkimas, gali būti naudingi vaizdo registratoriaus įrašai, kelio ženklinimo nuotraukos ar kitų eismo dalyvių parodymai.

Jeigu vairuotojas įsitikinęs, kad lenkiamas automobilis didino greitį ir trukdė užbaigti manevrą, svarbu turėti šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. KET 138 punktas draudžia lenkiamos transporto priemonės vairuotojui trukdyti būti aplenktam didinant greitį ar kitais veiksmais.

Teismas vertina konkrečias manevro aplinkybes, todėl vien vairuotojo įsitikinimo, kad jis pradėjo lenkti tinkamoje vietoje, gali nepakakti policijos sprendimui panaikinti.

Patiko? Pasidalinkite

Šiuo metu populiaru

Jus turėtų sudominti