Vasaros savaitgaliais, kai poilsiautojai masiškai traukia pajūrio link ir atgal, eismo intensyvumas automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda drastiškai išauga.
Dėl nuolatinių kelio dangos remonto darbų ir susiaurintų eismo juostų pakanka vos vieno nedidelio incidento ar neatidaus vairuotojo klaidos, kad greitkelyje susidarytų kilometrinės transporto spūstys. Todėl šia arterija keliaujantiems vairuotojams kyla esminis klausimas – kaip nepakliūti į eismo įvykį ir išvengti varginančio stovėjimo.
Didžiausios spūstys A1 automagistralėje tradiciškai formuojasi penktadienio popietėmis keliaujant link Klaipėdos ir sekmadieniais grįžtant Kauno bei Vilniaus kryptimi. Dėl staigaus stabdymo greitkeliuose dažnai įvyksta grandininės avarijos (vairuotojų žargonu – „sumuštiniai“), kai susiduria trys ar daugiau automobilių. Jei tokia avarija įvyksta remontuojamose kelio atkarpose, kuriose eismo juostos yra gerokai siauresnės, spūstyje galima įstrigti valandai ar net ilgiau.
Kaip teigia „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas, šiuo metu vykdoma viena didžiausių šalies istorijoje automagistralių atnaujinimo programų. Pasak eksperto, eismą trikdantys intensyvūs remonto darbai tęsis ne tik šį rudenį – dalis jų persikels ir į kitus metus. Vairuotojams teks šarvuotis kantrybe dar ilgam ir prisitaikyti prie laikinų greičio ribojimų bei juostų susiaurėjimų.
Svarbiausia – netapti spūsties priežastimi
Norint išvengti kamščių, pirmiausia reikėtų patiems būti atsargiems ir nesukurti avarinių situacijų. Dažniausiai apie kelio susiaurėjimą kelio ženklai įspėja iš anksto – likus kilometrui ar dviem.
„Vairuotojai turi laiko sumažinti greitį ir sekti ženklinimo informaciją. Problema kyla tada, kai vienas eismo dalyvis ženklų nepaiso ir stabdo paskutinę akimirką – tada staigiai stabdyti tenka ir visiems, važiuojantiems paskui jį“, – perspėja G. Petrikas.
Sumažintas greitis kelio susiaurėjimuose nurodomas ne šiaip sau – jį išlaikyti būtina norint judėti saugiai. Pasitaiko atvejų, kai automobiliai „susikabina“ šonais vienam vairuotojui bandant apvažiuoti duobę, o kitam – stengiantis nekliudyti atšvaitinio stulpelio. Siauresnėje juostoje vietos klaidoms paprasčiausiai nebelieka.
Dažniausia grandininių avarijų priežastis išlieka per mažas atstumas nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės. Važiuojant 100 km/val. greičiu, automobilis vien per vieną reakcijos sekundę nuvažiuoja beveik 28 metrus. Saugus atstumas iki priekyje esančio automobilio turėtų būti 2 sekundės, o lyjant ar esant intensyviam eismui – bent 3 sekundės.
Taip pat būtina išlaikyti ypatingą dėmesį ties remonto ruožais, kur ant kelkraščio ar net eismo juostoje būna sustojusių automobilių. Stovinčios transporto priemonės vairuotojo ar keleivių veiksmai gali būti netikėti: gali staiga atsiverti durys ar į važiuojamąją dalį žengti žmogus. Tokias vietas rekomenduojama pravažiuoti sumažinus greitį ir išlaikant maksimalų įmanomą šoninį atstumą.
Gudrybės, padėsiančios išvengti laiko gaišimo
Geri vairavimo įpročiai padeda saugiai įveikti spūstis, tačiau pats geriausias sprendimas – į jas apskritai nepatekti. Eismo srautai pajūrio kryptimi susitelkia labai siaurame laiko intervale, todėl kelionei verta rinktis ramesnį, šviesų paros metą – ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą. Išvažiavimo laiko skirtumas gali lemti ne dešimties minučių, o valandos ar net didesnį laimėjimą.
Prieš išvykstant būtina pasitikrinti eismo situaciją išmaniosiose navigacijos programėlėse. Jos realiu laiku seka eismo srautus, fiksuoja avarijas, rodo įprastą srautą konkrečiu laiku ir, prireikus, operatyviai pasiūlo greičiausius aplinkkelius.
Verta prisiminti, kad A1 automagistralė nėra vienintelis kelias į Lietuvos pajūrį. Vilnių ir Kauną jungia senojo plento atkarpos per Vievį, Elektrėnus bei Rumšiškes. Iš Kauno link jūros galima vykti vaizdingu Nemuno slėniu per Jurbarką ir Šilutę (Panemunės keliu) arba rinktis senąjį Žemaičių plentą. Šie maršrutai paprastai būna gerokai laisvesni, o kelionė jais suteikia papildomų gerų įspūdžių.
Apgaulingas greitis ištrūkus iš spūsties
Net ir viską suplanavus, visada būtina pasiruošti galimiems netikėtumams: iš anksto pripildyti degalų baką, pasirūpinti įkrauta telefono baterija, turėti vandens ir užkandžių. Taip pat ekspertai įspėja nedaryti vienos dažnos klaidos – ištrūkus iš spūsties bandyti atsigriebti už prarastą laiką stipriau spaudžiant akceleratorių.
Skaičiuojama, kad šimto kilometrų atkarpoje važiuojant 140 km/val., o ne 110 km/val. greičiu, išlošiama vos apie 12 minučių. Tačiau degalų tokiu greičiu sudeginama net trečdaliu daugiau, o automobilio stabdymo kelias ekstremalioje situacijoje pailgėja apie 60 procentų.
