Kinijos automobilių gamintojams durys į JAV rinką gali būti užvertos įstatymu. Senate svarstomas abiejų partijų remiamas „Connected Vehicle Security Act of 2026“ įtvirtintų šiuo metu galiojančius kiniškų automobilių, jų programinės įrangos ir svarbiausių ryšio komponentų ribojimus, kuriuos ateityje būtų gerokai sunkiau panaikinti vien administracijos sprendimu.
Įstatymo projektą pateikė respublikonas Bernie Moreno iš Ohajo ir demokratė Elissa Slotkin iš Mičigano. Liepą jam vienbalsiai pritarė Senato Prekybos, mokslo ir transporto komitetas, o rugsėjį projektas įtrauktas į Senato darbotvarkę. Šiuo metu jį remia 51 senatorius, o analogiškas projektas Atstovų Rūmuose yra surinkęs daugiau kaip 100 rėmėjų.
Greitai priimti projektą Senate buvo mėginama praėjusią savaitę, tačiau balsavimas buvo atidėtas. Procedūrai reikėjo visų senatorių pritarimo, o respublikonas Randas Paulas iškėlė abejonių dėl dalies nuostatų. Projekto autoriai paskelbė ketinantys su juo tartis ir prie klausimo grįžti šią savaitę.
Ribojimai galioja jau dabar
Kiniški automobiliai JAV rinkoje jau dabar susiduria ne tik su daugiau kaip 100 proc. siekiančiais elektromobilių importo muitais. Dar 2025 metais JAV Prekybos departamentas priėmė taisykles, ribojančias automobilių, jų programinės ir ryšio įrangos, susijusios su Kinija ar Rusija, patekimą į šalies rinką.
Programinei įrangai ir Kinijos bei Rusijos kontroliuojamų gamintojų automobiliams apribojimai pradedami taikyti nuo 2027 modelio metų, o ryšio įrangai – nuo 2030 modelio metų. Į taisykles patenka sistemos, leidžiančios automobiliams palaikyti ryšį per „Bluetooth“, „Wi-Fi“, mobiliojo ryšio ar palydovinius tinklus. JAV institucijos tokius ribojimus grindžia nacionalinio saugumo rizika ir galimybe per automobilius rinkti ar perduoti jautrius duomenis.
Moreno ir Slotkin siūlomas įstatymas šias nuostatas perkeltų į įstatymų lygmenį ir išplėstų jų taikymą. Projekte numatyti apribojimai apimtų susietųjų automobilių importą, gamybą ir prekybą, taip pat Kinijoje pagamintą ar su Kinijos bendrovėmis susijusią programinę bei ryšio įrangą.
Vienas svarbiausių pakeitimų paliestų ir galimybę atskiroms bendrovėms gauti leidimus. Dabartinės taisyklės leidžia Prekybos departamentui suteikti specialų leidimą sandoriui, kuris kitu atveju būtų draudžiamas. Naujausia įstatymo projekto redakcija šią galimybę smarkiai susiaurintų Kinijoje įsikūrusioms ar su Kinijos bendrovėmis susijusioms automobilių įmonėms. Išimtis galėtų būti taikoma bendrovėms, kurios įstatymo priėmimo metu jau prekiauja automobiliais JAV ir bent penkerius metus juos ten gamina.
Tokio leidimo šiemet prireikė „Volvo Cars“. Kinijos „Geely Holding“ kontroliuojama bendrovė gegužę gavo JAV Prekybos departamento leidimą toliau importuoti ir pardavinėti automobilius su ryšio technologijomis. Prieš priimdama sprendimą JAV institucija vertino bendrovės valdymą, naudojamas technologijas ir duomenų apsaugą.
D. Trumpas kiniškų gamyklų JAV neatmeta
Diskusija dėl įstatymo paaštrėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui rugsėjį pareiškus, kad neprieštarautų Kinijos automobilių gamintojų gamykloms Jungtinėse Valstijose, jeigu jos kurtų darbo vietas amerikiečiams. Prezidentas kartu pabrėžė nepritariantis modeliui, kai kiniški automobiliai būtų gaminami Meksikoje ir iš ten eksportuojami į JAV.
Tokiai pozicijai prieštarauja dalis JAV automobilių pramonės ir įstatymo projekto rėmėjų. E. Slotkin teigimu, Kinijos gamintojų įsileidimas galėtų pakenkti JAV automobilių gamybai. Didžiuosius automobilių gamintojus, tiekėjus ir prekybininkus vienijančios organizacijos taip pat paragino išlaikyti ribojimus Kinijos bendrovėms, argumentuodamos grėsme vietos darbo vietoms. Tai yra projekto rėmėjų ir automobilių pramonės atstovų pozicija, o ne nustatytas būsimas ekonominis poveikis.
