Gyvenvietės pavadinimą pamatyti neužtenka: kada iš tiesų pradeda galioti 50 km/val. riba?

Važiuojant užmiesčio keliu neretai tenka pravažiuoti mažesnius miestelius ir kaimus. Artėjant prie jų pasirodo gyvenvietės pavadinimas, tačiau ne visi vairuotojai atkreipia dėmesį į tai, kaip jis pateiktas. Vieni iš karto sumažina greitį iki 50 km/val., kiti važiuoja toliau, kaip važiavę.

Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smulkmena, Lietuvoje naudojami du skirtingi gyvenvietės pradžią žymintys ženklai. Abu jie nurodo vietovės pavadinimą, tačiau vairuotojams reiškia skirtingus dalykus, todėl artėjant prie gyvenvietės svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jos pavadinimą, bet ir į paties ženklo spalvą.

Baltas ir mėlynas ženklai: kuo jie skiriasi?

Lietuvos keliuose naudojami dviejų rūšių gyvenvietės pradžios ženklai. Vienuose gyvenvietės pavadinimas užrašytas baltame, kituose – mėlyname fone.

Baltas ženklas su gyvenvietės pavadinimu reiškia, kad nuo tos vietos pradeda galioti gyvenvietėms nustatytos Kelių eismo taisyklės. Vairuotojui svarbiausias pokytis – didžiausias leidžiamas greitis sumažėja iki 50 km/val., jeigu kiti ženklai nenurodo kitaip.

Mėlynas ženklas turi kitokią paskirtį. Jis informuoja, kad prasideda gyvenvietė, tačiau gyvenvietėms nustatytas eismo režimas tame kelyje neįsigalioja.

Taigi pravažiavus mėlyną ženklą vien dėl gyvenvietės pavadinimo greičio mažinti iki 50 km/val. nereikia.

Kodėl gyvenvietės žymimos skirtingai?

Skirtingi ženklai naudojami todėl, kad ne visi per gyvenvietes einantys keliai turi vienodas eismo sąlygas.

Vienais keliais važiuojama per tankiau apstatytas teritorijas, kuriose yra daugiau sankryžų, pėsčiųjų ir vietinio eismo. Tokiose vietose taikomos gyvenvietėms skirtos taisyklės.

Kitais atvejais pagrindinis kelias tik kerta gyvenvietės teritoriją. Jis gali būti platus, o gyvenamieji namai – nutolę nuo važiuojamosios dalies. Tokiuose ruožuose ne visada būtina taikyti bendrą gyvenvietėms nustatytą greičio ribą. Todėl vienur vairuotojai mato baltą gyvenvietės ženklą, kitur – mėlyną.

O jeigu prieš gyvenvietę buvo leidžiama važiuoti 70 km/val.?

Artėjant prie gyvenvietės greitis kartais mažinamas palaipsniui. Pavyzdžiui, užmiesčio kelyje, kuriame galima važiuoti 90 km/val., pirmiausia atsiranda 70 km/val. greičio ribojimo ženklas, o kiek toliau – gyvenvietės pradžia.

Jeigu gyvenvietės pavadinimas užrašytas baltame fone, anksčiau nustatyta 70 km/val. riba ties šiuo ženklu baigiasi. Nuo jo jau galioja gyvenvietės greičio režimas – įprastai 50 km/val.

Su mėlynu ženklu situacija kitokia. Kadangi jis gyvenvietės eismo režimo nekeičia, prieš jį nustatytas atskiras greičio ribojimas vien dėl šio ženklo nesibaigia.

Ar gyvenvietėje visada galima važiuoti tik 50 km/val.?

Ne. KET numato bendrą 50 km/val. ribą, tačiau konkrečiuose gatvių ruožuose kelio ženklais gali būti nustatytas ir kitoks didžiausias leidžiamas greitis.

Pavyzdžiui, prie mokyklos ar gyvenamuosiuose kvartaluose greitis gali būti ribojamas iki 30 km/val. O platesnėse miesto gatvėse, kuriose eismo sąlygos leidžia, kartais nustatoma 60 ar 70 km/val. riba. Tokiu atveju reikia vadovautis konkrečiu greičio ribojimo ženklu.

Tiesa, čia yra dar viena svarbi detalė. Jeigu gyvenvietėje pravažiuojate 30 km/val. greičio ribojimo ženklą, jis nebūtinai nustoja galioti vos pasiekus pirmą pasitaikiusį įvažiavimą ar sankryžą.

KET numato, kokios sankryžos užbaigia tokių ženklų galiojimą. Paprastai tai yra atitinkamais pirmumo ar kitais taisyklėse nurodytais ženklais pažymėtos sankryžos, o įvažiavimas į degalinę, kiemą ar prekybos centro aikštelę greičio ribojimo savaime nepanaikina.

Todėl jeigu pravažiavote greitį ribojantį ženklą, nereikėtų iš karto didinti greičio vien todėl, kad pasitaikė šalutinis įvažiavimas.

Kada gyvenvietėje nustatytas greičio ribojimas baigiasi?

Jeigu į gyvenvietę įvažiavote pro baltą ženklą, bendras 50 km/val. greičio ribojimas galioja iki gyvenvietės pabaigos ženklo, nebent konkrečiame ruože nustatyta kitaip. Gyvenvietės pabaigą žymi perbrauktas jos pavadinimas.

Tai reiškia, kad greičio negalima pradėti didinti vien todėl, jog pravažiavote paskutinį namą ar kelias tapo platesnis. Tik pravažiavus gyvenvietės pabaigos ženklą vėl taikomos užmiesčio keliams nustatytos taisyklės.

Lengviesiems automobiliams įprastai leidžiama važiuoti iki 90 km/val. keliuose su asfalto ar betono danga, o kituose keliuose – iki 70 km/val., jeigu nėra kitų apribojimų.

Mėlyname fone nurodyto gyvenvietės pavadinimo pabaigos ženklas taip pat perbrauktas, tačiau jis nereiškia, kad tik nuo tos vietos vėl galima važiuoti užmiesčio greičiu. Tame kelyje gyvenvietės greičio režimas ir nebuvo įsigaliojęs.

Kokia bauda gresia nepastebėjus gyvenvietės pradžios?

Vairuotojui, kuris nepastebi balto gyvenvietės ženklo ir toliau važiuoja užmiestyje leistinu greičiu, gali grėsti nemaža bauda.

Pavyzdžiui, jeigu iki gyvenvietės buvo leidžiama važiuoti 90 km/val., o vairuotojas tokiu pačiu greičiu pravažiavo ir baltą gyvenvietės pradžios ženklą, jis viršija leistiną greitį 40 km/val.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už tokį pažeidimą numatyta 120–170 eurų bauda. Šiuo metu Lietuvoje taikomos tokios baudos už greičio viršijimą: