Dalis transporto priemonių kasdien važiuoja Lietuvos keliais pažeisdamos svorio ir apkrovų reikalavimus, taip darydamos milžinišką žalą šalies susisiekimo infrastruktūrai.
Nors priemonių, skirtų apsaugoti kelius, yra ne viena, ekspertai pabrėžia, kad pažeidimų prevencija kol kas neveikia tinkamai. Situaciją iš esmės galėtų pakeisti ne tik griežtesnės baudos, bet modernių inovacijų ir dirbtinio intelekto pasitelkimas.
Esamas kontrolės modelis – atgyvena
Remiantis už kelių saugą atsakingų institucijų pateikiamais duomenimis, apie ketvirtadalis tikrinamų krovininių transporto priemonių šalyje viršija leistinas svorio ribas. Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė pastebi, kad šiandien veikiantis kontrolės modelis nors ir leidžia nustatyti pažeidimus, tačiau nesukuria pakankamo prevencinio efekto.
„Dalis transporto priemonių sėkmingai išvengia patikrinimų, o pažeidimų administravimas dažnai tebevyksta rankiniu būdu“, – teigia asociacijos vadovė.
Ji pabrėžia, kad pagrindinis prevencijos tikslas turi būti ne vis didesnės baudos, o skaidri, tikslinė ir į pažeidėjus nukreipta neišvengiama kontrolė, kuri kuo mažiau trikdytų legalius ir tvarkingus logistikos procesus.
TIA siūlo kuo skubiau pereiti prie išmanios kontrolės modelio (angl. „smart enforcement“). Jo pagrindas – tiesiogiai judančių transporto priemonių automatinės svėrimo sistemos (WIM), diegiamos kartu su automatinėmis valstybinių numerių atpažinimo kameromis. Toks kompleksas leistų tikrinti visą transporto srautą realiuoju laiku ir be žmogaus įsikišimo automatiškai formuoti pažeidimo protokolus.
Ne mažiau svarbi kryptis yra vieningos duomenų ekosistemos sukūrimas. Joje būtų sujungti svėrimo sistemų, tarptautinių krovinių vežimo leidimų, šiuo metu diegiamos „e-tolling“ (elektroninės kelių rinkliavos), kelių būklės, eismo srautų ir kontrolės rezultatų duomenys. Pasak R. Andziukevičiūtės-Buzės, tokios platformos kaip SVORIS.LT ateityje turėtų būti naudojamos ne tik sausam pažeidimų fiksavimui, bet ir aktyviai prevencijai bei rizikos valdymui.
„Svarbią vietą ateityje turėtų užimti dirbtinis intelektas (DI), kuris galėtų būti naudojamas rizikos modeliavimui, kontrolės planavimui bei infrastruktūros apsaugai. Taip pat vis aktualesnis tampa klausimas dėl duomenų apsikeitimo su pačiomis transporto priemonėmis. Šiuolaikinių vilkikų borto kompiuteriai jau dabar renka informaciją apie svorį, apkrovas ir maršrutus, tad tik laiko klausimas, kada toks duomenų nuskaitymo modelis taps visuotinis“, – sako ji.
Keliai galėtų „kalbėti“ su transporto priemonėmis
Šiuos vertingus duomenis apie ašių apkrovas šiuo metu turi tiek patys sunkvežimių gamintojai, tiek transporto priemonių savininkai ar vežėjai. Visgi, pasak „Scania Lietuva“ vadovo Dariaus Snieškos, praktinį jų panaudojimą riboja griežtas duomenų apsaugos reguliavimas. Jų perdavimas institucijoms ar kitoms šalims be savininko sutikimo šiuo metu yra teisiškai apsunkintas.
„Automobilių svorio ir ašių apkrovimo duomenys galėtų būti integruojami į kelių infrastruktūros sistemas, perduodami realiu laiku atsakingoms institucijoms ar naudojami prevencinei kelių apsaugai. Sukūrus aiškią duomenų naudojimo ir apsikeitimo tvarką, būtų galima kur kas efektyviau kontroliuoti kelių apkrovas bei mažinti daromą žalą infrastruktūrai“, – teigia D. Snieška.
IT ir verslo konsultacijų bendrovės „CGI Lithuania“ konsultavimo paslaugų vadovas Audrius Pozingis pritaria, kad pačiose transporto priemonėse jau esančių jutiklių įveiklinimas galėtų duoti reikšmingą proveržį saugant kelius. Kartu jis siūlo plėsti mobilių svėrimo postų tinklą bei efektyviau išnaudoti jau veikiančias valstybines informacines sistemas, užtikrinant glaudesnį jų tarpusavio duomenų apsikeitimą.
„Esamos kelių vaizdo stebėsenos sistemos jau šiandien galėtų būti pritaikytos papildomoms funkcijoms, pavyzdžiui, draudžiamo sunkiasvorio transporto eismo pažeidimų nustatymui. Toks sprendimas ženkliai sumažintų kontrolės vengimo atvejų skaičių bei leistų automatizuoti pažeidimų administravimą“, – sako A. Pozingis.
Eksperto nuomone, viena opiausių problemų vis dar išlieka nevienodas atsakomybės taikymas pažeidėjams. Dalis transporto priemonių valdytojų, ypač užsieniečių, sėkmingai išvengia atsakomybės už sugadintus kelius. Tai spręsti būtų galima stiprinant pažeidimų duomenų apsikeitimą tarptautiniu mastu bei vykdant gerokai griežtesnę pasienio kontrolę.
Viešojoje erdvėje taip pat dažnai akcentuojama gerokai sunkesnių elektrinių vilkikų keliama papildoma apkrova keliams. Tačiau D. Snieška pabrėžia, kad pagrindinė problema yra toli gražu ne elektra varomi sunkvežimiai.
„Didžiausią žalą kelių dangai daro ne pati bendra transporto priemonės masė, o netolygus svorio pasiskirstymas ir perkrautos ašys. Kai ant vienos ašies tenkanti apkrova viršija leistinas ribas, kelio danga pradeda deformuotis dėl itin didelio slėgio mažame plote. Dėl šios priežasties nemažai Europos valstybių ieško alternatyvių sprendimų – vietoje griežto bendros masės ribojimo leidžia eksploatuoti ilgesnius ir daugiau ašių turinčius transporto junginius“, – techninius niuansus pasakoja specialistas.
Valstybės investicijos ir ateities planai
Susisiekimo ministerijos duomenimis, judančių transporto priemonių svėrimo technologija Lietuvoje šiuo metu taikoma vos trijuose kontrolės postuose: magistralėse A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda), A5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai) bei A6 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis). Nuo 2019 iki 2024 metų šiuose postuose buvo pasverta daugiau kaip 92 milijonai transporto priemonių, iš kurių beveik 22 proc. sudarė krovininis transportas.
Detalūs 2024 metų duomenys šokiruoja – net ketvirtadalis visų krovininių transporto priemonių viršijo leistinas bendrosios masės arba ašių apkrovas. Anot ministerijos atstovų, tokie pažeidėjai kelia vieną didžiausių rizikų keliams: skatina spartesnį dangos nusidėvėjimą, provėžų formavimąsi, dangos deformacijas ir drastiškai trumpina kelių eksploatavimo laiką, kurio remontas gula ant mokesčių mokėtojų pečių.
Reaguodama į situaciją, įmonė „Via Lietuva“ jau paskelbė viešąjį pirkimą šešių naujų judančių transporto priemonių svėrimo sistemų įsigijimui, kurios bus montuojamos pagrindiniuose valstybinės reikšmės keliuose. Planuojama, kad ateityje vis didesnę reikšmę turės būtent realaus laiko stebėsenos sprendimai, didžiųjų duomenų analitika ir išmaniosios kelių būklės stebėjimo sistemos. Vis dėlto ministerija akcentuoja, kad technologiniai sprendimai turėtų tik papildyti, o ne visiškai pakeisti fizinę pareigūnų kelių priežiūrą ir specialistų vertinimą.
TIA vadovė R. Andziukevičiūtė-Buzė apibendrina, kad svarbiausia yra sumodeliuoti tokią prevencijos sistemą, kuri leistų sugaišti kuo mažiau laiko stabdant vilkikus, pildant popierinius dokumentus bei trukdant sklandų transporto eismą. Už saugų ir teisėtą krovinių gabenimą kelyje privalo atsakyti ne tik samdomas vairuotojas, bet ir visi tiekimo grandinės dalyviai: siuntėjas, krovėjas bei pats užsakovas. Tik technologijomis paremtas atsakomybės ir baudų neišvengiamumas gali duoti realų prevencinį poveikį.