Po eismo įvykio net ir iš pirmo žvilgsnio nestipriai apgadintas automobilis gali sulaukti netikėto draudimo bendrovės įvertinimo – jo remontas ekonomiškai netikslingas. Taip nutinka, kai numatomos remonto išlaidos tampa pernelyg didelės, palyginti su automobilio verte, nors techniškai transporto priemonę dar būtų įmanoma suremontuoti.
Vairuotojui toks sprendimas dažnai reiškia ir mažesnę, nei tikėtasi, draudimo išmoką. Užuot apmokėjęs remontą, draudikas apskaičiuoja automobilio vertę iki eismo įvykio, nustato, kiek vertas apgadintas automobilis, ir pasiūlo šių sumų skirtumą.
Tačiau draudiko nustatyta automobilio rinkos ar likutinė vertė nėra neginčijama. Savininkas gali prašyti paaiškinti skaičiavimus, pateikti papildomus įrodymus ir ginčyti siūlomą kompensaciją. Vis dėlto galimybės tai padaryti priklauso ir nuo to, ar žala atlyginama pagal KASKO, ar pagal eismo įvykio kaltininko privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.
Kada automobilį remontuoti tampa ekonomiškai netikslinga?
Lietuvoje galiojančios Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės numato aiškią ribą. Kai žala atlyginama pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, automobilio remontas laikomas ekonomiškai netikslingu, jeigu būtinosios remonto išlaidos siekia arba viršija 75 proc. jo rinkos vertės iki eismo įvykio.
Pavyzdžiui, jeigu automobilis iki avarijos buvo vertas 10 tūkst. eurų, o jo remontas kainuotų 8 tūkst. eurų, draudikas pagal šias taisykles jį laikytų ekonomiškai netikslingu remontuoti.
Svarbu suprasti, kad toks sprendimas nebūtinai reiškia, jog automobilis nepataisomai sugadintas. Jis gali turėti sveiką variklį, pavarų dėžę ir važiuoklę, tačiau vien kėbulo remontas, nauji žibintai ar saugos įrangos keitimas gali kainuoti daugiau, nei ekonomiškai pagrįsta išleisti tokios vertės transporto priemonei.
Ypač didelę įtaką remonto kainai gali turėti šiuolaikinių automobilių konstrukcija. Net ir po palyginti nedidelio susidūrimo kartais prireikia keisti kelis elektroninius valdymo modulius, radarus, vaizdo kameras, LED žibintus ar oro pagalvių sistemos komponentus.
Jeigu nuostoliai atlyginami pagal KASKO sutartį, ekonominio netikslingumo kriterijus nustatomas joje. Kai kurios draudimo bendrovės taiko 75 proc. ribą, o kitose sutartyse remontas gali būti pripažįstamas netikslingu, kai jo išlaidos pasiekia automobilio draudimo sumos ir po įvykio likusios vertės skirtumą.
Todėl prieš ginčijant draudiko sprendimą pirmiausia būtina išsiaiškinti, kokia taisykle jis vadovavosi.
Kodėl draudimo išmoka mažesnė už automobilio rinkos vertę?
Viena dažniausių nesusipratimų priežasčių – įsitikinimas, kad ekonomiškai netikslingu remontuoti pripažinus 10 tūkst. eurų vertės automobilį, savininkui turi būti išmokėta visa ši suma.
Tačiau automobilis po eismo įvykio paprastai nepraranda visos savo vertės. Net ir smarkiai apgadintoje transporto priemonėje gali likti tinkamų naudoti detalių, veikiančių mechaninių agregatų ir kitų vertingų komponentų. Dėl to nustatoma vadinamoji likutinė vertė – suma, už kurią apgadintas automobilis galėtų būti parduotas po eismo įvykio.
Pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisykles, kai automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga, atlygintina žala apskaičiuojama iš jo rinkos vertės iki įvykio atimant likutinę vertę.
Tarkime, eismo įvykio metu buvo apgadintas 10 tūkst. eurų vertės automobilis. Draudiko sudaryta remonto sąmata siekia 8 tūkst. eurų, o apgadintos transporto priemonės likutinė vertė nustatoma 3 tūkst. eurų.
Tokiu atveju skaičiavimas atrodytų taip:
| Vertinimo dalis | Suma |
|---|---|
| Automobilio rinkos vertė iki eismo įvykio | 10 000 Eur |
| Apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos | 8 000 Eur |
| Riba, nuo kurios remontas ekonomiškai netikslingas (75 proc.) | 7 500 Eur |
| Automobilio likutinė vertė po įvykio | 3 000 Eur |
| Apskaičiuota žala | 7 000 Eur |
Ar draudikas gali pats nustatyti automobilio vertę?
Nustatant automobilio rinkos vertę iki eismo įvykio, paprastai vertinami panašių transporto priemonių pardavimo pasiūlymai. Tačiau vien to paties modelio ir gamybos metų nepakanka.
Du iš pažiūros vienodi automobiliai gali kainuoti labai skirtingai dėl variklio, pavarų dėžės, komplektacijos, ridos ar ankstesnės eksploatacijos.
Pavyzdžiui, automobilis su visų varančiųjų ratų pavara, galingesniu varikliu ir gausesne papildoma įranga gali būti gerokai brangesnis už bazinės komplektacijos tos pačios kartos modelį.
Vertinant rinkos kainą taip pat svarbi faktinė techninė būklė. Prieš eismo įvykį atliktas brangus remontas, neseniai pakeisti svarbūs komponentai ar sumontuota papildoma įranga tam tikromis aplinkybėmis gali turėti įtakos automobilio vertei.
Tačiau prieš pat avariją atliktas remontas nereiškia, kad visa už jį sumokėta suma automatiškai pridedama prie transporto priemonės rinkos vertės.
Pavyzdžiui, išleidus 2 tūkst. eurų variklio remontui, automobilis nebūtinai tampa 2 tūkst. eurų brangesnis. Šios išlaidos gali tik atkurti techninę būklę, kuri būdinga tvarkingam tokio pat amžiaus ir ridos automobiliui.
Taip pat svarbu, kad lyginant parduodamus automobilius būtų įvertintos jų savybės, o ne tiesiog apskaičiuotas skelbimuose nurodytų kainų vidurkis.
Ar privaloma parduoti apgadintą automobilį aukcione?
Draudimo bendrovės apgadintų automobilių likutinę vertę neretai nustato aukcionuose. Juose dalyvaujantys pirkėjai pateikia pasiūlymus, už kokią sumą sutiktų įsigyti konkrečią transporto priemonę. Toks būdas leidžia įvertinti, kiek už apgadintą automobilį iš tiesų pasirengę mokėti rinkos dalyviai.
Tačiau vien dėl to, kad draudikas pasinaudojo aukcionu, automobilio savininkas paprastai neprivalo parduoti savo transporto priemonės pasiūlytą kainą nurodžiusiam pirkėjui.
Lietuvos bankas yra išaiškinęs, kad pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą likutinės vertės nustatymas aukcione yra galimas būdas pagrįsti apskaičiuotą žalą. Vis dėlto automobilio savininkas turi teisę pats nuspręsti, ar priimti aukciono laimėtojo pasiūlymą.
Jeigu savininkas nusprendžia automobilį pasilikti, draudikas dėl to automatiškai neprivalo perskaičiuoti likutinės vertės. Vis dėlto likutinę vertę galima ginčyti, jeigu yra pagrindo abejoti jos pagrįstumu.
Pavyzdžiui, gali kilti klausimų, ar aukciono dalyviams buvo tinkamai pateikta informacija apie automobilio apgadinimus, ar pasiūlymas buvo realus ir ar nustatant vertę nebuvo padaryta klaidų.
Tokiais atvejais verta prašyti draudiko pateikti duomenis apie aukcione pasiūlytą kainą ir jos nustatymo aplinkybes.
Kaip ginčyti automobilio rinkos ar likutinę vertę?
Jeigu draudimo bendrovės nustatyta automobilio vertė atrodo per maža, pirmiausia verta paprašyti išsamaus vertinimo.Jame turėtų būti matyti, kokie automobiliai buvo pasirinkti palyginimui, kokios jų kainos, kokie koregavimo koeficientai pritaikyti ir dėl kokių priežasčių.
Paprastai vien pateikti kelis brangesnių automobilių pardavimo skelbimus nepakanka. Naudingesni duomenys, leidžiantys palyginti konkrečias transporto priemonių savybes.
| Ką galima ginčyti? | Kokie įrodymai naudingi? |
|---|---|
| Per maža rinkos vertė iki avarijos | Panašios komplektacijos, metų, variklio ir ridos automobilių pardavimo pasiūlymai |
| Neįvertinta papildoma įranga | Automobilio komplektacijos duomenys, įrangos sąrašas, dokumentai |
| Neatsižvelgta į techninę būklę | Ankstesnių remontų sąskaitos, priežiūros istorija, diagnostikos dokumentai |
| Netinkamai apskaičiuota remonto kaina | Išsami kito autoserviso sąmata ir techninis numatytų darbų pagrindimas |
| Per didelė likutinė vertė | Aukciono duomenys, nepriklausomas vertinimas, konkretūs apgadinimų įrodymai |
Ar galima automobilį suremontuoti savo lėšomis?
Draudiko sprendimas, kad automobilio remontas ekonomiškai netikslingas, savaime nereiškia, jog transporto priemonė privalo būti išardyta dalimis arba perduota utilizuoti.
Automobilio savininkas gali nuspręsti jį remontuoti. Tačiau tokiu atveju svarbu įvertinti ne tik darbų kainą, bet ir galimybę teisėtai grąžinti transporto priemonę į eismą.
Jeigu automobilis po eismo įvykio pripažįstamas ekonomiškai netikslingu remontuoti pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tvarką, apie tai turi būti pateikiama informacija Lietuvos kelių transporto priemonių registrui.
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą tokiai transporto priemonei panaikinamas privalomosios techninės apžiūros galiojimas. Norint vėl dalyvauti eisme, būtina atlikti atkuriamąjį remontą ir patvirtinti, kad automobilis tinkamai suremontuotas bei nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugumui.
Ko reikia norint grąžinti automobilį į eismą?
Jeigu dėl eismo įvykio panaikintas automobilio techninės apžiūros galiojimas, vien įprasto remonto ir apsilankymo techninės apžiūros stotyje nepakaks.
Kaip ir minėjome anksčiau, pirmiausia turi būti atliktas atkuriamasis remontas, o jo kokybę ir transporto priemonės saugumą privaloma patvirtinti technine ekspertize.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ nurodo, kad ekspertizei reikalingi dokumentai apie automobilio būklę po eismo įvykio, atliktus remonto darbus ir jų eigą.
Tai gali būti draudiko sudaryta remonto sąmata, automobilio apgadinimų nuotraukos, serviso dokumentai, taip pat kėbulo geometrijos, ratų pastatymo parametrų ir elektroninių saugos sistemų patikros rezultatai.
Pavyzdžiui, jeigu per avariją buvo pažeistos kėbulo konstrukcijos, gali reikėti įrodyti, kad atkūrus jų geometriją laikytasi gamintojo techninių reikalavimų.
Jeigu suveikė oro pagalvės, nepakanka vien panaikinti klaidų pranešimus prietaisų skydelyje. Būtina tinkamai atkurti saugos sistemos veikimą.
Atlikus remontą ir gavus teigiamą techninės ekspertizės išvadą, automobilis pateikiamas privalomajai neeilinei techninei apžiūrai. Tik gavus teigiamą jos rezultatą ir nustatyta tvarka panaikinus draudimą dalyvauti viešajame eisme, transporto priemonė vėl gali būti naudojama keliuose.
Kur kreiptis, jeigu draudikas atsisako perskaičiuoti išmoką?
Nesutikus su draudimo bendrovės sprendimu, pirmiausia reikėtų pateikti rašytinę pretenziją ir nurodyti, su kuriais skaičiavimais nesutinkama.
Naudingiausia pateikti konkrečius įrodymus: palyginamųjų automobilių skelbimus, techninės priežiūros dokumentus, nepriklausomo vertintojo išvadą ar pagrįstą remonto sąmatą.
Jeigu draudikas reikalavimo netenkina, vartotojas gali kreiptis į Lietuvos banką. Pagal Lietuvos banko skelbiamą tvarką, pretenzija draudikui turi būti pateikta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai vartotojas sužinojo apie savo teisių pažeidimą.
Draudimo bendrovė paprastai privalo atsakyti per 15 darbo dienų. Išskirtiniais atvejais terminas gali būti pratęstas iki 35 darbo dienų, tačiau apie pratęsimą ir jo priežastis vartotojas turi būti informuotas.
Jeigu atsakymas netenkina arba jo nesulaukiama, prašymą nagrinėti ginčą Lietuvos bankui galima pateikti per vienus metus nuo pretenzijos draudikui pateikimo dienos.
Lietuvos bankas vartojimo ginčus nagrinėja nemokamai, tačiau jo sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Ginčo šalys taip pat turi teisę kreiptis į teismą.
Prieš sutinkant su galutine kompensacija verta patikrinti abu svarbiausius skaičiavimus – automobilio vertę iki eismo įvykio ir jo likutinę vertę. Net kelių šimtų eurų skirtumas kiekviename vertinime gali pastebimai pakeisti galutinę draudimo išmoką.
