Nuosavu automobiliu galima ne tik važinėti į darbą ar tvarkyti kasdienius reikalus, bet ir papildomai užsidirbti. Vieni laisvalaikiu vežioja keleivius per „Bolt“ platformą, kiti automobilį patiki šeimos nariui, kuris užsiima pavėžėjimu. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai transporto priemonė komercinei veiklai naudojama vos kelias valandas per savaitę.
Kol automobilis negenda ir nepatenka į avarijas, dėl draudimo paprastai niekas nesuka galvos. Problemų gali kilti tuomet, kai po eismo įvykio kreipiamasi dėl KASKO išmokos, o draudimo bendrovė išsiaiškina, kad transporto priemonė naudojama ne vien asmeniniais tikslais. Tokį ginčą neseniai teko nagrinėti ir Lietuvos bankui.

Kodėl automobilio naudojimo paskirtis svarbi draudikui?
Sudarydamas KASKO sutartį, draudikas vertina ne tik automobilio markę, modelį, vertę ar vairuotojo patirtį. Draudimo įmokai ir apsaugos sąlygoms įtakos turi ir tai, kaip transporto priemonė bus naudojama.
Pavyzdžiui, automobilis, kuriuo kasdien važinėjama iš namų į darbą, paprastai naudojamas kitaip nei tas, kuriuo teikiamos pavėžėjimo paslaugos. Pastarasis gali įveikti gerokai daugiau kilometrų, ilgiau važinėti intensyvaus eismo sąlygomis ir dažniau sustoti keleiviams įlaipinti ar išlaipinti.
Draudimo bendrovės tokį naudojimą gali priskirti padidėjusiai arba nestandartinei rizikai, kuriai taikomos atskiros sutarties sąlygos.
Jeigu sudarant sutartį nurodoma, kad automobilis naudojamas tik asmeniniais tikslais, o vėliau juo pradedama užsiimti pavėžėjimu, gali atsirasti pagrindas keisti draudimo sąlygas.
Dar rimtesnių pasekmių gali kilti tada, kai draudimo sutartyje komercinis automobilio naudojimas aiškiai įvardytas kaip nedraudžiamoji rizika. Būtent dėl tokios sąlygos 2026 metais kilo ginčas tarp „Toyota Prius Plus“ savininkės ir bendrovės „Lietuvos draudimas“.
Avarijos metu keleivių nevežė, bet draudimo išmokos negavo
2026 m. kovo 3 d. „Toyota Prius Plus“ vairuotojas susidūrė su „Opel Astra“. Po avarijos buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje „Toyota“ vairuotojas pripažino savo atsakomybę už susidūrimą. Automobilis priklausė kitam asmeniui – moteriai, kuri buvo sudariusi KASKO draudimo sutartį su bendrove „Lietuvos draudimas“.
Kovo 5 d. savininkė apie eismo įvykį informavo draudiką ir paprašė atlyginti automobilio apgadinimus. Pradėjusi žalos administravimą, draudimo bendrovė nustatė, kad „Toyota“ buvo naudojama pavėžėjimo paslaugoms teikti per „Bolt“ platformą.
Tačiau KASKO sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis nenaudojamas nestandartinės rizikos veiklai. Be to, draudimo taisyklėse buvo numatyta, kad apsauga negalioja transporto priemonėms, kurios skirtos arba naudojamos keleiviams vežti už atlygį, jeigu dėl tokios veiklos nebuvo atskirai susitarta.
Remdamasis šiomis sąlygomis, draudikas eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti išmoką. Automobilio savininkė su sprendimu nesutiko.
Ji pateikė „Bolt“ platformos duomenis, kurie patvirtino, kad avarijos metu automobiliu keleiviai nebuvo vežami. Paskutinė mokama kelionė buvo atlikta likus kelioms valandoms iki susidūrimo, o kita – praėjus kelioms valandoms po jo.
Moters vertinimu, pavėžėjimo veikla neturėjo jokios įtakos konkrečiai avarijai, todėl draudimo bendrovė neturėjo pagrindo atsisakyti atlyginti žalą.
„Lietuvos draudimas“ laikėsi priešingos pozicijos. Bendrovė aiškino, kad pagal sudarytos sutarties sąlygas pakanka nustatyti patį automobilio naudojimo pavėžėjimui faktą. Draudimo apsauga nebuvo numatyta tokiai veiklai, todėl nesvarbu, ar susidūrimo metu automobilyje buvo klientų.
Nepavykus susitarti, savininkė kreipėsi į Lietuvos banką. Nagrinėdama ginčą institucija paprašė papildomų duomenų apie automobilio naudojimą. Lietuvos transporto saugos administracija patvirtino, kad „Toyota Prius Plus“ buvo įtraukta į vairuotojo leidime vykdyti keleivių vežimą pagal užsakymą nurodytų automobilių sąrašą.
Lietuvos bankas atkreipė dėmesį į draudimo liudijime pateiktas papildomas sąlygas. Jose aiškiai nurodyta, kad draudimo apsauga negalioja, jeigu automobilis naudojamas keleiviams vežti už atlygį, o sutartyje dėl tokios rizikos nesusitarta.
2026 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 429-473 Lietuvos bankas moters reikalavimą atmetė. Institucija pripažino, kad draudikas pagrįstai atsisakė mokėti KASKO išmoką. Pagal konkrečios sutarties sąlygas automobilio naudojimas pavėžėjimui buvo nedraudžiamoji rizika, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis įvyko avarija.
O jeigu pavėžėjimu užsiima ne savininkas?
Šioje byloje yra dar viena reikšminga aplinkybė. „Toyota Prius Plus“ savininkė pati automobilio per avariją nevairavo. Transporto priemonė buvo perduota kitam žmogui, kuris ja teikė pavėžėjimo paslaugas.
Pavyzdžiui, automobilį paskolinate artimajam, kuris nusprendžia papildomai užsidirbti vežiodamas keleivius. Jeigu draudimo sutartis sudaryta tik asmeniniam naudojimui, savininkui gali kilti problemų net ir tada, kai pats komercine veikla neužsiima.
Lietuvos banko nagrinėtame ginče nustatyta, kad automobilis buvo įtrauktas į jį vairavusio žmogaus leidimą teikti pavėžėjimo paslaugas. Šie duomenys kartu su „Bolt“ kelionių istorija patvirtino faktinį automobilio naudojimą.
Todėl prieš perduodant automobilį žmogui, kuris ketina juo užsiimti komercine veikla, reikėtų pasitikrinti, ar tokia galimybė numatyta KASKO sutartyje. Vien leidimas kitam asmeniui vairuoti automobilį ir leidimas naudoti jį keleiviams vežti už atlygį draudimo požiūriu nėra tas pats.
Kada apie pavėžėjimo veiklą būtina pranešti draudikui?
Jeigu automobilį jau naudojate arba planuojate naudoti keleiviams vežti už atlygį, apie tai reikėtų informuoti draudimo bendrovę dar prieš pradedant veiklą.
Sudarydami KASKO sutartį atidžiai patikrinkite, kokia transporto priemonės naudojimo paskirtis nurodyta draudimo liudijime. Jeigu dokumentuose įrašyta, kad automobilis nenaudojamas komercinei ar nestandartinės rizikos veiklai, būtina išsiaiškinti, kokių papildomų sąlygų reikia norint užsiimti pavėžėjimu.
Lietuvos banko nagrinėtoje byloje taikytų „Lietuvos draudimo“ taisyklių 108.5 papunktis numatė, kad pasikeitus draudimo rizikai apie tai draudiką reikia informuoti raštu per tris darbo dienas.
Jeigu automobilis pavėžėjimui buvo naudojamas dar prieš sudarant draudimo sutartį, ši aplinkybė turi būti atskleista iš karto. Vien draudiko informavimas nebūtinai reiškia, kad turima apsauga automatiškai pradės galioti komercinei veiklai. Gali prireikti pakeisti sutartį, perskaičiuoti įmoką ar pasirinkti kitą draudimo produktą.
Dėl to svarbu gauti rašytinį patvirtinimą, kad draudimo apsauga galioja ir automobiliu teikiant pavėžėjimo paslaugas.
Ar tokie pat apribojimai taikomi siuntų ir maisto pristatymui?
Pavyzdžiui, Lietuvos banko nagrinėtoje KASKO sutartyje tarp nedraudžiamųjų rizikų buvo nurodytas ne tik keleivių vežimas už atlygį, bet ir automobilio naudojimas trumpalaikei nuomai, saugos paslaugoms, skubioms siuntoms vežti bei tam tikroms kitoms komercinėms veikloms.
Todėl automobilio savininkui, kuris laisvalaikiu pristato siuntas ar užsiima kitokia mokama veikla, taip pat verta peržiūrėti draudimo dokumentus.
Svarbu tiksliai išsiaiškinti, kokios veiklos įvardytos konkrečioje sutartyje. Negalima automatiškai teigti, kad bet koks maisto pristatymas ar prekių vežimas visų draudikų laikomas nedraudžiamąja rizika.
Jeigu planuojate tokiai veiklai naudoti asmeninį automobilį, geriausia iš anksto kreiptis į draudiką ir apibūdinti, kaip dažnai, kokiu tikslu bei kokiomis sąlygomis bus naudojama transporto priemonė. Taip išvengsite situacijos, kai apie draudimo apsaugos apribojimus sužinoma tik po avarijos.
Ką daryti, jeigu draudikas atsisako mokėti išmoką?
Gavus atsisakymą išmokėti KASKO draudimo išmoką, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokiu konkrečiu sutarties punktu vadovavosi draudikas. Svarbu nustatyti, ar bendrovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju, ar atsisakė mokėti dėl galimo draudėjo pareigų pažeidimo.
Kai konkreti rizika pagal sutartį apskritai neapdrausta, draudikui nebūtinai reikia įrodyti, kad būtent ji sukėlė avariją. Tai patvirtino ir Lietuvos banko sprendimas dėl „Toyota Prius Plus“.
Jeigu ginčas kyla dėl draudėjo pareigų nevykdymo, gali tekti vertinti pažeidimo pobūdį, jo reikšmę ir įtaką draudžiamajam įvykiui. Jeigu manote, kad draudimo bendrovė neteisingai pritaikė sutarties sąlygas, pirmiausia pateikite rašytinę pretenziją.
Joje reikėtų nurodyti, su kokiomis išvadomis nesutinkate, ir pridėti tai patvirtinančius dokumentus. Tai gali būti draudimo liudijimas, susirašinėjimas su draudiku, transporto priemonės naudojimą patvirtinantys duomenys ar kiti įrodymai.
Į draudiką su pretenzija reikia kreiptis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kai sužinojote apie galimą savo teisių pažeidimą. Bendrovė paprastai turi atsakyti per 15 darbo dienų. Išskirtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas iki 35 darbo dienų.
Jeigu atsakymas netenkina arba jo laiku negaunate, dėl vartojimo ginčo galima kreiptis į Lietuvos banką. Tam skirtas vienų metų terminas nuo pretenzijos pateikimo draudimo bendrovei dienos.
Lietuvos bankas vartojimo ginčus nagrinėja nemokamai, o jo sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Ginčo šalys taip pat gali kreiptis į teismą.


