Eismo įvykis Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje nebūtinai reiškia, kad ir ginčą su už žalą atsakingo asmens draudiku teks spręsti užsienyje. Tam tikrais atvejais Lietuvoje gyvenantis nukentėjęs asmuo reikalavimą užsienio draudikui gali pareikšti Lietuvos teisme.
Tokia galimybė ypač aktuali ne tik po Europą automobiliu keliaujantiems gyventojams, bet ir tarptautinius pervežimus vykdančiam verslui, kurio transporto priemonės nuolat juda tarp skirtingų valstybių.
Problemos dažniausiai prasideda tuomet, kai žalos atlyginimas užsitęsia, draudikas nesutinka kompensuoti visų patirtų nuostolių arba prašo papildomų dokumentų ir kitaip vertina eismo įvykio aplinkybes.
Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas, draudimo teisės ekspertas Julius Sakalauskas pabrėžia, kad tokiais atvejais užsienio draudiko sprendimas nebūtinai yra galutinis.
„Jeigu atsakingas draudikas nepagrįstai atsisako atlyginti visus nuostolius arba žalos administravimas užsitęsia itin ilgai, reikia įvertinti, ar toliau susirašinėti su draudiku, ar vis tik savo teises apginti teisme“, – sako jis.
Į užsienio draudiką galima kreiptis tiesiogiai
ES teisėje numatyta nukentėjusio asmens teisė tiesiogiai reikšti reikalavimą už eismo įvykį atsakingo asmens civilinę atsakomybę apdraudusiai bendrovei.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dar 2007 metais išaiškino, kad tam tikromis sąlygomis nukentėjęs asmuo gali tiesiogiai paduoti kitos ES valstybės draudiką į teismą savo gyvenamosios vietos valstybėje. Tam turi būti leidžiamas tiesioginis reikalavimas draudikui, o pats draudikas turi būti įsisteigęs ES valstybėje narėje.
Tokia galimybė numatyta ir Lietuvos teisėje. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta, kad Lietuvoje nuolat gyvenantis nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę prieš kitos ES valstybės narės atsakingą draudiką pradėti teismo procesą Lietuvoje.
Verslo atveju situacija gali būti sudėtingesnė, todėl teismingumą reikia vertinti individualiai, atsižvelgiant į konkretaus ginčo aplinkybes.
„Vežėjui, kurio transportas nuolat juda po skirtingas Europos valstybes, galimybė ginčą spręsti Lietuvoje yra labai reikšminga. Užuot organizavus procesą kitoje šalyje, ieškojus vietos teisininkų ir sprendus kalbos bei procesinius klausimus, pirmiausia verta įvertinti, ar konkretus ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos teisme“, – pažymi J. Sakalauskas.
Kam reikalingas užsienio draudiko atstovas Lietuvoje?
ES sistema numato ir dar vieną nukentėjusiam asmeniui svarbią apsaugą – draudikai kitose valstybėse turi paskirti atstovus pretenzijoms dėl žalos nagrinėti.
Toks atstovas nėra vien tarpininkas, persiunčiantis dokumentus draudimo bendrovei. ES teisėje nustatyta, kad jis turi turėti pakankamus įgaliojimus rinkti informaciją apie žalą, derėtis dėl jos atlyginimo ir atstovauti draudikui santykiuose su nukentėjusiu asmeniu.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tokio atstovo įgaliojimai turi apimti galimybę priimti teismo procesinius dokumentus, reikalingus žalos atlyginimo bylai pradėti jurisdikciją turinčiame teisme.
Praktiškai tai gali supaprastinti procesą – nukentėjusiajam nereikia visų veiksmų atlikti tiesiogiai kitoje valstybėje esančio draudiko buveinėje.
Draudikas paprastai turi 30 dienų, tačiau terminas gali pailgėti
Svarbus ir žalos administravimo terminas. Pagal Lietuvoje galiojantį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą atsakingas draudikas, jo atstovas arba Draudikų biuras išmoką paprastai turi sumokėti per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo.
Jeigu per šį laiką neįmanoma ištirti aplinkybių, reikalingų draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui nustatyti, terminas gali būti ilgesnis, tačiau paprastai negali viršyti trijų mėnesių nuo pretenzijos pateikimo. Įstatyme numatytos ir išimtys, kai žalos atlyginimas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje.
ES teisė taip pat numato trijų mėnesių ribą, per kurią draudikas arba jo atstovas turi pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl žalos atlyginimo, jeigu atsakomybė neginčijama ir žalos dydis nustatytas, arba motyvuotą atsakymą, jeigu atsakomybė ginčijama ar žalos dydis dar nėra galutinai nustatytas.
Todėl vien tai, kad nuo pretenzijos pateikimo dar nepraėjo trys mėnesiai, savaime nereiškia, jog nukentėjęs asmuo visais atvejais privalo tiek laukti.
Svarbu išsaugoti visus nuostolius pagrindžiančius dokumentus
J. Sakalausko teigimu, po eismo įvykio užsienyje viena svarbiausių užduočių – nuo pat pradžių rinkti informaciją ne tik apie patį įvykį, bet ir apie jo sukeltus nuostolius.
Tai gali būti policijos ar kiti eismo įvykio dokumentai, nuotraukos, remonto sąmatos ir sąskaitos, transportavimo, saugojimo ar automobilio gelbėjimo išlaidas patvirtinantys dokumentai bei visas susirašinėjimas su draudiku.
Verslui gali būti svarbūs ir duomenys, pagrindžiantys transporto priemonės prastovas ar kitus tiesiogiai dėl įvykio patirtus nuostolius.
Vis dėlto vien išlaidų patyrimas dar nereiškia, kad visa jų suma automatiškai bus atlyginta. Atlygintinos žalos dydis priklauso nuo eismo įvykio aplinkybių ir konkrečiu atveju taikytinos teisės.
Ilgas susirašinėjimas ne visada yra vienintelė išeitis
Pasak J. Sakalausko, viena dažnesnių klaidų – ilgai tęsti susirašinėjimą tikintis, kad draudikas pakeis poziciją.
„Jeigu draudikas atsisako atlyginti pagrįstus nuostolius, siūlo išmokėti akivaizdžiai per mažą draudimo išmoką arba nepagrįstai vilkina žalos administravimą, verta įvertinti ir teisminę ginčo perspektyvą“, – sako advokatas.
Jo teigimu, prieš priimant tokį sprendimą svarbu įvertinti draudiko argumentus, turimus žalos įrodymus, konkrečiai bylai taikytiną teisę ir tai, kurios valstybės teismas turi teisę nagrinėti ginčą.
Taigi eismo įvykis užsienyje savaime nereiškia, kad nukentėjęs Lietuvos gyventojas yra priverstas visą žalos atlyginimo procesą vykdyti kitoje šalyje. ES taisyklės ir Lietuvos teisė tam tikrais atvejais leidžia užsienio draudikui reikalavimus pareikšti ir Lietuvoje.
