Atšalus orams, automobilio varikliui reikia daugiau laiko pasiekti darbinę temperatūrą. Tai visiškai įprasta, ypač važinėjant trumpais atstumais arba lėtai judant miesto gatvėmis. Vis dėlto pasitaiko situacijų, kai variklio temperatūros rodyklė nepakyla iki įprastos padėties net ir po ilgesnės kelionės.
Kai kurie vairuotojai į tai nekreipia dėmesio, nes automobilis užsiveda, važiuoja ir iš pirmo žvilgsnio veikia be priekaištų. Tačiau nuolat per žema variklio temperatūra gali turėti įtakos degalų sąnaudoms, šildymo sistemos veikimui ir ilgalaikei variklio būklei.

Kodėl varikliui būtina pasiekti darbinę temperatūrą?
Vidaus degimo variklis suprojektuotas taip, kad efektyviausiai veiktų tam tikrame temperatūros intervale. Daugelyje automobilių aušinimo skysčio darbinė temperatūra siekia maždaug 85–105 °C, nors konkrečios reikšmės priklauso nuo variklio konstrukcijos ir jo šilumos valdymo sistemos.
Varikliui įšilus, sumažėja mechaniniai nuostoliai, o jo valdymo sistema gali palaikyti ekonomiškesnį darbo režimą. Tinkama temperatūra taip pat svarbi išmetamųjų dujų apdorojimo sistemoms.
O už aušinimo skysčio temperatūros reguliavimą daugelyje automobilių atsakingas termostatas. Tai vožtuvas, kuris valdo aušinimo skysčio tekėjimą per radiatorių.
Kol variklis šaltas, termostatas riboja skysčio cirkuliaciją per pagrindinį radiatorių, todėl variklis greičiau įšyla. Temperatūrai pakilus iki nustatytos ribos, termostatas pradeda atsidaryti ir nukreipia dalį skysčio per radiatorių, kuriame pašalinama perteklinė šiluma. Jeigu šis mechanizmas neveikia tinkamai, sutrinka ir variklio temperatūros reguliavimas.
Viena dažniausių priežasčių – atviroje padėtyje užstrigęs termostatas
Termostato gedimas gali pasireikšti skirtingai. Jeigu jis užstringa uždarytoje padėtyje, aušinimo skystis negali tinkamai cirkuliuoti per radiatorių, todėl variklis gali perkaisti.
Priešinga situacija susidaro tuomet, kai termostatas lieka atviras arba nebeužsidaro iki galo. Aušinimo skystis per radiatorių pradeda cirkuliuoti anksčiau, nei numatyta, todėl variklis įšyla gerokai lėčiau.
Šaltuoju metų laiku toks gedimas paprastai pastebimas lengviau. Važiuojant užmiesčio keliu, pro radiatorių prateka daugiau šalto oro, todėl variklio temperatūra gali nukristi dar labiau.
Vairuotojas gali pastebėti, kad mieste temperatūros rodyklė pakyla iki įprastos padėties, tačiau išvažiavus į užmiestį vėl nusileidžia. Kai kuriuose automobiliuose kartu suprastėja ir salono šildymas. Tokie požymiai leidžia įtarti termostato gedimą, bet vien jų nepakanka galutinei diagnozei nustatyti.
Kodėl padidėja degalų sąnaudos?
Šaltam varikliui dažnai reikia kitokio degalų tiekimo ir uždegimo valdymo nei pasiekus darbinę temperatūrą. Benzininiuose varikliuose įšilimo laikotarpiu gali būti naudojamas riebesnis degalų ir oro mišinys, o dyzeliniuose varikliuose taip pat taikomos temperatūrai pritaikytos valdymo strategijos.
Jeigu variklis nuolat veikia per žemoje temperatūroje, jo valdymo sistema gali ilgiau taikyti įšilimo režimui būdingus nustatymus. Dėl to tam tikromis sąlygomis padidėja degalų sąnaudos.
Papildomų problemų gali kilti ir variklio tepimo sistemoje. Kol alyva šalta, jos klampa didesnė, todėl padidėja kai kurių judančių detalių trinties nuostoliai.
Nuolat važinėjant nepakankamai įšilusiu varikliu, alyvoje taip pat gali ilgiau išlikti drėgmės ir nesudegusių degalų likučių. Ši problema ypač aktuali automobiliams, kuriais dažniausiai įveikiami trumpi atstumai.
Dyzeliniuose automobiliuose per žema variklio temperatūra gali turėti įtakos ir kietųjų dalelių filtro regeneracijai. Kai kurių modelių valdymo sistemos regeneraciją leidžia pradėti tik pasiekus nustatytas temperatūros bei kitas darbo sąlygas. Jeigu jų nepavyksta užtikrinti, filtro valymas gali būti atidedamas.
Ne visada kaltas termostatas
Nors termostato gedimas yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių variklis nepasiekia darbinės temperatūros, panašius požymius gali sukelti ir kiti aušinimo sistemos komponentai.
Vienas jų – aušinimo skysčio temperatūros jutiklis. Jo perduodamais duomenimis naudojasi variklio valdymo blokas, o daugelyje automobilių ši informacija taip pat perduodama prietaisų skydeliui.
Sugedus jutikliui arba atsiradus elektros instaliacijos problemų, temperatūra gali būti rodoma neteisingai. Tokiu atveju pats variklis gali būti pasiekęs tinkamą temperatūrą, nors prietaisų skydelyje matomi rodmenys leidžia manyti priešingai.
Situaciją apsunkina ir šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemų konstrukcija. Kai kuriuose varikliuose naudojami keli aušinimo kontūrai, papildomi elektriniai siurbliai ir elektroniniu būdu valdomi vožtuvai.
Pavyzdžiui, kai kuriuose „Volkswagen Transporter T6“ modeliuose su 2,0 litro TDI varikliu nepakankamą darbinę temperatūrą gali lemti netinkamai veikiantis transmisijos alyvos aušintuvo kontūro vožtuvas. Dėl jo gedimo aušinimo skystis pradeda cirkuliuoti per papildomą kontūrą dar neįšilus varikliui.

Kaip nustatyti tikrąją problemos priežastį?
Pirmiausia verta įvertinti, kokiomis sąlygomis variklis nepasiekia darbinės temperatūros. Jeigu automobilis naudojamas tik trumpoms kelionėms, o lauke vyrauja neigiama temperatūra, ilgesnis įšilimo laikas savaime dar nereiškia gedimo. Ypač tai pasakytina apie ekonomiškus dyzelinius variklius, kurie esant nedidelei apkrovai išskiria palyginti mažai perteklinės šilumos.
Didesnį įtarimą turėtų kelti situacija, kai anksčiau automobilis įšildavo įprastai, o dabar net po ilgesnės kelionės temperatūra išlieka žema arba pastebimai svyruoja.
Vienas pirmųjų veiksmų turėtų būti tikrosios aušinimo skysčio temperatūros patikrinimas naudojant diagnostinę įrangą. Gautus duomenis galima palyginti su prietaisų skydelio rodmenimis ir konkrečiam varikliui numatytomis reikšmėmis.
Taip pat reikėtų patikrinti kada pradeda šilti radiatoriaus kontūras, kaip veikia termostatas, ar temperatūros jutiklis perduoda tikroviškus duomenis ir ar aušinimo sistemoje nėra kitų sutrikimų.
Kiek kainuoja termostato keitimas?
Termostato keitimas nebūtinai yra brangus remontas. Senesniuose automobiliuose, kuriuose šį komponentą lengva pasiekti, remontas gali kainuoti mažiau nei 100 eurų. Sudėtingesnės konstrukcijos varikliuose išlaidos gali išaugti iki kelių šimtų eurų.
Didelę reikšmę turi termostato konstrukcija ir jo vieta variklyje. Vienuose automobiliuose pakanka pakeisti patį termostatą, kuris gali kainuoti vos keliolika eurų. Kituose jis integruotas į plastikinį ar metalinį korpusą, todėl turi būti keičiamas visas mazgas. Kai kuriuose šiuolaikiniuose varikliuose termostatas montuojamas netgi kartu su aušinimo skysčio siurbliu.
Tam, kad būtų lengviau suprasti kiek termostato keitimas gali kainuoti Jūsų automobiliui, žemiau pateikiame keletą orientacinių pavyzdžių.
| Automobilis | Termostato kaina | Bendra remonto kaina |
|---|---|---|
| „Škoda Octavia II“, 1,6 TDI, 77 kW (2009–2013 m.) | 10–35 € | 80–150 € |
| „Volkswagen Golf VII“, 1,6 TDI, 77 kW (2012–2017 m.) | 15–45 € | 100–190 € |
| „Opel Astra H“, 1,6 l benzininis, 77 kW (2004–2010 m.) | 15–50 € | 85–160 € |
| „Toyota Corolla E12“, 1,6 VVT-i, 81 kW (2002–2007 m.) | 10–35 € | 75–140 € |
| BMW 320d (E90), 2,0 l dyzelinis, 130 kW (2007–2010 m.) | 15–105 € | 110–230 € |


