Net ir elektromobilis nebūtinai yra „žalias“: naujame teste „Dacia“ surinko 100 proc., „Kia“ – vos 56 proc.

Vien tai, kad automobilis turi elektros variklį nereiškia, kad jis būtų automatiškai laikomas draugišku aplinkai. Pagal naująją „Green NCAP“ vertinimo metodiką, gamintojams tenka atsiskaityti už visą transporto priemonės gyvavimo ciklą – nuo iškastų žaliavų iki sunaudotų padangų.

Šis sisteminis pokytis viską apvertė aukštyn kojomis. Kol mažytis biudžetinis elektromobilis renka maksimalius įvertinimus, milžiniški ir sunkūs baterijomis varomi visureigiai demonstruoja stebėtinai prastus rezultatus ir nusileidžia net benzininiams modeliams.

Vertinami visi įmanomi parametrai

Remiantis Vokietijos automobilių klubo (ADAC) duomenimis, pagal sugriežtintą standartą jau išbandyti 37 skirtingi modeliai. Pagrindinis šios metodikos akcentas – visa gyvavimo ciklo analizė. Tai reiškia, kad automobilio poveikis gamtai pradedamas skaičiuoti dar prieš jam išriedant pro gamyklos vartus.

Ekspertai nuodugniai vertina žaliavų gavybą, komponentų bei traukos baterijų gamybą, o vėliau prideda elektros energijos ar degalų paruošimo bei paties eksploatavimo sąnaudas. Standartiniam palyginimui naudojamas 16 metų ir 240 tūkstančių kilometrų ridos modelis, o vertinimo ciklą užbaigia numatomos utilizavimo ir medžiagų perdirbimo išlaidos.

Be to, nuo 2025 metų įvestas visiškai naujas rodiklis – padangų ir stabdžių dėvėjimasis. Kadangi realus išmetamų kietųjų dalelių kiekis nėra tiesiogiai matuojamas, ekspertai vertina konstrukcinius parametrus: automobilio masę, ratų geometriją, regeneracinio stabdymo efektyvumą ar net tokius sprendimus kaip uždari būgniniai stabdžiai.

Svorio ir efektyvumo kaina

Naujosios sistemos specifiką geriausiai atskleidžia dviejų visiškai skirtingų elektromobilių rezultatai. Nedidelis, vos 979 kilogramus sveriantis „Dacia Spring“ su 27,6 kWh talpos baterija tapo pirmuoju modeliu istorijoje, surinkusiu 100 procentų galimų „Green NCAP“ balų. Mažas svoris ir maža baterija užtikrino minimalų žaliavų poreikį gamybos metu, o realiomis sąlygomis šis elektromobilis išsiskiria itin mažomis elektros energijos sąnaudomis.

Tuo tarpu septynvietis „Kia EV9“ patyrė savotišką fiasko. Beveik 2,7 tonos sveriantis visureigis, aprūpintas masyvia 99,8 kWh baterija, surinko vos 56 procentus ir gavo vos tris žvaigždutes iš penkių. Prastą rezultatą nulėmė ne tik milžiniškos energijos sąnaudos gamybos linijose, bet ir didelis elektros poreikis važiuojant bei tiesioginė didelės masės įtaka spartesniam padangų ir stabdžių dilimui.

Vis dėlto vien baterijos dydis nėra galutinis nuosprendis. Tai puikiai iliustruoja „Mercedes-Benz CLA 250+“ pavyzdys. Nors šis modelis sveria apie dvi tonas ir turi maždaug 90 kWh talpos bateriją, jis sugebėjo surinkti 91 procentą balų.

Tokį aukštą įvertinimą nulėmė pavyzdinis aerodinaminis efektyvumas ir inovatyvi elektrinė pavara, leidžianti maksimaliai sumažinti sąnaudas važiuojant. Panašų įvertinimą gavo ir „Kia EV4“, kuris, net ir turėdamas 81,4 kWh bateriją, dėl itin efektyvaus energijos naudojimo pasiekė 90 procentų ribą.

Tradiciniai automobiliai nebūtinai tampa prasčiausi

Naujieji vertinimo kriterijai išryškino įdomią tendenciją ir vidaus degimo variklius turinčių automobilių segmente. Nors iškastinio kuro naudojimas neišvengiamai riboja galimybes gauti maksimalų balą, mažas ir lengvas benzininis automobilis galutinėje rezultatų lentelėje gali aplenkti didžiulį elektromobilį.

Pavyzdžiui, hibridinės sistemos neturintis „Renault Clio TCe 115“ surinko 62 procentus (3,5 žvaigždutės). Šiam modeliui padėjo nedidelis svoris, mažos degalų sąnaudos ir efektyvi išmetamųjų dujų kontrolė. Palyginimui, hibridinis „Toyota C-HR“ surinko 66 procentus.

Netikėtai prastą įvertinimo gavo „MG HS“. Bendroje įskaitoje jis surinko vos 26 proc., o vertinant poveikį klimatui negavo nė vieno balo.

„Green NCAP“ šioje kategorijoje skaičiuoja ne tik važiuojant išmetamą anglies dioksidą, bet ir taršą, susidarančią gaminant automobilį, išgaunant bei perdirbant degalus, jį eksploatuojant ir galiausiai utilizuojant. Visos šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos perskaičiuojamos į bendrą CO2 kiekį vienam nuvažiuotam kilometrui.

Jei šis rodiklis viršija 300 g/km, automobilis šioje kategorijoje balų negauna. „MG HS“ rezultatas siekė 303,7 g/km, todėl jam buvo skirtas nulis balų.