Kelių infrastruktūros sektorių vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“ kreipėsi į naująją Vyriausybę, ragindama užtikrinti tvarią ir augančią valstybės paramą prastėjančiam kelių tinklui.
Sektoriaus atstovai įspėja, kad 2026 metų biudžete sumažinus Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, nauji finansiniai instrumentai tapo ne papildoma galimybe modernizuoti kelius, o tiesiogine priežastimi karpyti bazines investicijas.
Prastėjanti būklė ir investicijų trūkumas
Asociacijos vertinimu, ilgus metus trukęs nepakankamas finansavimas pasiekė ribą: šiandien šalyje prastos būklės kelių dalis siekia 41 proc. (nuo 2023 m. ši dalis išaugo 4 procentiniais punktais). Norint išlaikyti stabilią kelių būklę, kasmet būtina atnaujinti apie 7 proc. viso tinklo, tačiau pastaraisiais metais realiai sutvarkoma tik 1,5–2 proc.
Sektoriaus atstovų teigimu, planuojant valstybės biudžetą KPPP finansavimas turėtų siekti bent 540 mln. eurų. Tuo tarpu Vyriausybės patvirtintoje 2026 m. sąmatoje KPPP numatyta 436,4 mln. eurų, o pačių valstybinės reikšmės kelių priežiūrai iš šios sumos liko tik 68,5 mln. eurų.
Net ir sudėjus Gynybos fondo (69,2 mln. eurų), Valstybinio kelių fondo (126,5 mln. eurų) ir ES paramos lėšas (178,8 mln. eurų), bendra suma valstybiniams keliams 2026 m. sieks apie 443 mln. eurų.
Rekordinės akcizų pajamos negrįžta į kelius
Asociacijos vadovas Šarūnas Frolenko pabrėžia, kad kelių naudotojų sumokami mokesčiai turi tiesiogiai virsti investicijomis į infrastruktūrą. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmuosius keturis 2026 m. mėnesius iš degalų akcizų surinkta 379,3 mln. eurų – tai yra 15 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai (2025 m. per keturis mėnesius surinkta 329,8 mln. eurų).
Nepaisant augančių biudžeto pajamų iš transporto sektoriaus, kelių finansavimas proporcingai nedidėja. Sektoriaus atstovų teigimu, surinkti akcizo mokesčiai šiuo metu naudojami kitoms valstybės biudžeto skylėms dengti, o ne kelių kokybei gerinti.
Nauji įrankiai nepadengia bazinio poreikio
„Lietuvos keliai“ teigiamai vertina Vyriausybės siekį ieškoti alternatyvų, tokių kaip viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) projektai bei kitąmet pradedanti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“. Vis dėlto pabrėžiama, kad šie įrankiai negali pakeisti nuolatinio valstybinio finansavimo, reikalingo kasdieniam kelių tinklo išlaikymui.
Asociacija ragina Vyriausybę, Susisiekimo ir Finansų ministerijas kompleksiškai persvarstyti kelių finansavimo modelį, kad naujos priemonės didintų bendras investicijas, o ne mažintų pagrindinį KPPP biudžetą.