Sparčiai augantis dirbtinio intelekto technologijų populiarumas ir milžiniškas duomenų centrų plėtros mastas sukelia naujų problemų automobilių pramonei.
Dėl moderniausių puslaidininkių stygiaus naujų automobilių pirkėjai netrukus gali susidurti su gerokai išaugusiomis kainomis arba skurdesne automobilių komplektacija, nes gamintojai tiesiog negauna reikiamų elektronikos komponentų pažangiems vairavimo asistentams.
Moderniausių komponentų trūkumas
Nors senesnės kartos elektronikos detalių atsargos sandėliuose šiuo metu yra pakankamos, gamintojai susiduria su pačių moderniausių procesorių trūkumu.
Šie našūs lustai yra būtini šiuolaikinėms pažangioms vairuotojo pagalbos sistemoms. Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja, kad baziniai saugumo asistentai būtų montuojami kiekviename naujame automobilyje, tačiau pirkėjai dažnai papildomai užsisako sudėtingesnes komforto ar dalinio autonominio vairavimo funkcijas.
Būtent šios papildomos sistemos reikalauja didžiausio skaičiavimo našumo, kuriuo dabar tenka dalintis su kitomis industrijomis.
Ekonominiai lustų gamintojų prioritetai
Susidariusio stygiaus priežastis yra ekonominė. Puslaidininkių komponentų gamintojams kur kas pelningiau tiekti produkciją technologijų įmonėms, tokioms kaip „Nvidia“, „Google“ ar „Microsoft“, kurios stato didžiulius serverius ir plėtoja dirbtinio intelekto modelius.
Didžiausias gamybos iššūkis šiuo metu yra baigiamasis lustų surinkimo ir integravimo etapas. Šiame etape mikroskopinis procesoriaus branduolys sujungiamas su išorine aplinka, kad galėtų žaibiškai keistis duomenimis su kitomis automobilio sistemomis.
Gamybos linijos, galinčios atlikti šį sudėtingą darbą, dabar yra užimtos dirbtinio intelekto serveriams skirtų komponentų užsakymais, kurie suplanuoti keleriems metams į priekį. Dėl šios priežasties automobilių gamintojams tenka tenkintis likusiais gamybos pajėgumais.
Du galimi scenarijai pirkėjams
Automobilių pramonės analitikai numato du galimus padarinius naujų automobilių pirkėjams. Pirmasis scenarijus – neišvengiamas kainų augimas. Norėdami gauti modernių lustų ir užsitikrinti vietą gamybos eilėje, automobilių gamintojai turės mokėti didesnę kainą, kurią galiausiai padengs galutinis vartotojas.
Antrasis scenarijus primena neseniai buvusią pandemijos sukeltą krizę, kai bendrovės privalėjo pardavinėti automobilius be tam tikrų funkcijų. Siekdami išlaikyti konkurencingas kainas ir laiku pristatyti automobilius klientams, gamintojai gali laikinai atsisakyti sudėtingų sistemų, pavyzdžiui, išmaniųjų adaptyviųjų greičio palaikymo ar automatinio parkavimo sistemų.
Skirtingos Europos ir Kinijos strategijos
Skirtingų regionų automobilių gamintojai šią tiekimo krizę pasitinka nevienodai. Europos bendrovės, tokios kaip „Volkswagen“ ar BMW, yra priklausomos nuo sudėtingo išorinių tiekėjų tinklo. Tuo tarpu Kinijos gamintojai naudoja kitokią strategiją – jie patys projektuoja ir gamina didžiąją dalį reikalingų elektronikos komponentų, todėl yra mažiau pažeidžiami globalių tiekimo grandinių sutrikimų.
Reaguodamos į susidariusią situaciją, Europos valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo Azijos gamyklų ir pritraukia investicijas į vietinę puslaidininkių pramonę.
Vokietijoje, netoli Drezdeno, kuriamas technologijų centras, kuriame gamyklas stato tokios įmonės kaip TSMC, „Bosch“ ir „Intel“.
Čekijos mieste Rožnove JAV bendrovė „Onsemi“ į gamybos plėtrą investuoja apie 1,8 milijardo eurų. Šios milžiniškos investicijos yra būtinos siekiant užtikrinti vietinę lustų pasiūlą, tačiau naujosios gamyklos visu pajėgumu pradės veikti tik po kelerių metų.
Iki tol tradiciniams automobilių gamintojams teks ieškoti kompromisų dalijantis gamybos linijas su dirbtinio intelekto pramonės gigantais.