Lietuvos didmiesčių gatvėse jau netolimoje ateityje gali vėl pasirodyti tramvajai. Seimas po pateikimo pritarė Kelių transporto kodekso pataisoms, kuriomis siūloma šią bėginę transporto priemonę oficialiai pripažinti lygiateise viešojo keleivinio susisiekimo dalyve.
Šio projekto iniciatorius, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas Simonas Kairys įsitikinęs, kad toks teisinis pagrindas atveria duris realiems infrastruktūros pokyčiams, o pirmasis miestas, galintis ir labiausiai pasiruošęs įgyvendinti šią viziją, yra Kaunas.
Teisinis pagrindas sisteminiams pokyčiams ministerijose
Pagal siūlomą Kelių transporto kodekso apibrėžimą, tramvajus būtų oficialiai traktuojamas kaip miesto bėginė transporto priemonė, kurios eismas dažniausiai vyksta gatvių lygyje ir paklūsta bendrosioms Kelių eismo taisyklėms.
Pagrindinė jo paskirtis – keleivių vežimas, tačiau dokumente paliekama išimtis, numatanti, jog retais atvejais tramvajumi galėtų būti gabenami ir kroviniai.
S. Kairys pabrėžia būtinybę įgalinti Lietuvos didmiesčius kompleksiškai planuoti viešojo transporto evoliuciją, o ne apsiriboti tik pavieniais sprendimais.
Parlamentaro teigimu, šios pataisos priėmimas sukurtų svarbų formalų pagrindą, leisiantį Seimui tiesiogiai užduoti toną Susisiekimo, Aplinkos, Vidaus reikalų bei Finansų ministerijoms. Tai įpareigotų jas atsakingai vertinti naujo transporto perspektyvą ir sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams sisteminiams pokyčiams savivaldybėse.
Įkvepiantis Tamperės pavyzdys
Kalbėdamas apie realią tokio transporto naudą bei atsiperkamumą, projekto autorius atkreipia dėmesį į Suomijos miesto Tamperės patirtį.
Ten 2021 metų vasarą sėkmingai startavęs tramvajaus projektas iš esmės pakeitė vietos gyventojų įpročius ir padarė teigiamą poveikį klimato politikai bei bendrai gyvenimo kokybei.
Politikas neslepia, kad Suomijoje iš pradžių ši idėja susidūrė su didžiuliu visuomenės skepticizmu, tačiau situacija pasikeitė kardinaliai – šiandien tramvajus jau tapo neatsiejama Tamperės identiteto dalimi.
Oficialių apklausų duomenimis, daugiau nei 90 procentų gyventojų naująją transporto sistemą vertina išskirtinai teigiamai.
Apie pasiteisinusią viziją geriausiai liudija skaičiai: atsiradus tramvajui, bendras kelionių viešuoju transportu skaičius mieste šoktelėjo nuo 41 milijono iki 56 milijonų per metus. Negana to, kaip pastebi S. Kairys, šis infrastruktūrinis sprendimas davė didžiulį impulsą ir nekilnojamojo turto rinkai.
Šalia naujųjų bėgių linijų gerokai suaktyvėjo pritraukiamos investicijos bei paspartėjo naujų daugiabučių statybos, parodant, kad patogus susisiekimas tiesiogiai augina miesto ekonominį potencialą.