JAV įstatymų leidėjų siekis užkirsti kelią kiniškiems automobiliams ir technologijoms patekti į šalies rinką sukėlė netikėtą problemą. Senate svarstomas įstatymo projektas dėl su užsienio priešininkais susijusių automobilių gali paliesti ne tik Kinijos gamintojus, bet ir seniai JAV veikiančias Europos bendroves – tarp jų „Mercedes-Benz“, „Volvo“ ir „Aston Martin“.
Problemos esmė – projekte numatyta nuosavybės riba. Automobilių gamintojas būtų laikomas su vadinamąja susirūpinimą keliančia užsienio šalimi susijusiu subjektu, jeigu daugiau kaip 15 proc. jo kapitalo, balsavimo teisių, valdybos atstovavimo ar kitų kontrolės požymių tiesiogiai ar netiesiogiai priklausytų tokių šalių subjektams. Į sąrašą įtrauktos Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja.
Kinijos akcininkams priklauso beveik penktadalis „Mercedes-Benz“
Remiantis pačios „Mercedes-Benz Group“ birželio 30 dienos duomenimis, Kinijos BAIC grupei priklauso 9,98 proc. bendrovės akcijų, o dar 9,69 proc. per „Tenaciou3 Prospect Investment Limited“ valdo „Geely“ įkūrėjas Li Shufu. Kartu šios dalys sudaro beveik penktadalį bendrovės kapitalo ir tai viršija įstatymo projekte nustatytą 15 proc. ribą.
Problema išryškėjo Senate svarstant „Connected Vehicle Security Act of 2026“. Projektą inicijavo respublikonų senatorius Bernie Moreno, kartu su demokratų senatore Elissa Slotkin. Rugsėjį dokumentas jau buvo pateiktas Senatui po svarstymo Prekybos, mokslo ir transporto komitete.
Tačiau vienas projekto autorių B. Moreno pabrėžė, kad įstatymo tikslas nėra uždrausti „Mercedes-Benz“ automobilius: „Akivaizdu, kad mes neuždrausime „Mercedes-Benz“ automobilių Amerikoje“, – sakė senatorius, kartu pripažindamas, kad įstatymų leidėjams teks rasti sprendimą dėl beveik 20 proc. Kinijos investuotojams priklausančios bendrovės dalies.
Draudimas būtų gerokai platesnis nei vien automobilių kilmės šalis
Įstatymo projektas nukreiptas ne tik į Kinijoje pagamintus automobilius. Pagal dabartinę jo redakciją nuo 2027 metų būtų draudžiama importuoti, gaminti ar parduoti prijungtuosius automobilius, jeigu jie daugiausia suprojektuoti, sukurti ar pagaminti Kinijoje ar kitoje projekte nurodytoje šalyje arba jeigu jų gamintojas būtų laikomas su tokia šalimi susijusiu subjektu.
Atskiri apribojimai būtų taikomi automobilių programinei įrangai, o nuo 2030 metų – ir ryšio sistemų aparatinei įrangai. Projekto rengėjai tokius ribojimus grindžia nacionalinio saugumo rizika, susijusia su šiuolaikinių automobilių renkamais duomenimis ir galimybe nuotoliniu būdu pasiekti jų sistemas.
Dokumentas iš esmės išplėstų ir įstatyme įtvirtintų anksčiau JAV administracijos pradėtus Kinijos ir Rusijos technologijų naudojimo prijungtuose automobiliuose ribojimus.
Į tą pačią situaciją patenka ir „Volvo“
„Mercedes-Benz“ nėra vienintelis Europos gamintojas, kuriam 15 proc. riba gali tapti problema. „Volvo Cars“ kontrolinį akcijų paketą valdo Kinijos „Geely“. Bendrovės skelbtais duomenimis, „Geely Sweden Holdings“ priklauso apie 78,65 proc. „Volvo Cars“ akcijų ir balsų.
Įstatymo projekto poveikis gali būti aktualus ir britų „Aston Martin“. „Geely Holding“ 2023 metais savo dalį šioje bendrovėje padidino iki maždaug 17 proc. – taip peržengdama projekte numatytą 15 proc. ribą.
„Reuters“ skelbia, kad tarp bendrovių, kurias gali paliesti toks nuosavybės kriterijus, minimos ir „Volvo“, „Aston Martin“ bei „Lotus“.
Numatyta ir išimčių galimybė
Vis dėlto dabartinis projekto tekstas nereiškia, kad visi 15 proc. ribą viršijantys gamintojai būtų automatiškai ir be išimčių pašalinti iš JAV.
JAV prekybos sekretoriui numatyta teisė suteikti bendrą arba individualų leidimą automobiliui, programinei ar aparatinei įrangai, kuri kitu atveju patektų į draudimo taikymo sritį.
Tam turėtų būti nustatyta, kad produktas nekelia nepagrįstos duomenų nutekinimo, nuotolinio valdymo, kritinės infrastruktūros ar kitos nacionalinio saugumo rizikos.
Be to, dabartinėje redakcijoje kai kuriems jau JAV rinkoje veikiantiems gamintojams numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2030 metų.
Todėl diskusija dėl „Mercedes-Benz“ šiuo metu vyksta ne apie jau priimtą draudimą, o apie tai, kaip galutinėje įstatymo redakcijoje suderinti Kinijos automobilių ir technologijų ribojimą su Europos gamintojų, turinčių Kinijos akcininkų, situacija.
Sprendimas nukeltas bent iki lapkričio
Rugsėjo pabaigoje projektą mėginta sparčiau patvirtinti Senate, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Vienas pagrindinių prieštaravimų kilo būtent dėl galimo poveikio „Mercedes-Benz“.
Kentukiui atstovaujantis respublikonų senatorius Randas Paulas teigė, kad dabartinė formuluotė gali nepagrįstai paliesti Vokietijos gamintoją. Projekto šalininkai savo ruožtu žada iki kito svarstymo ieškoti sprendimo.
Kadangi Senatas išsiskirstė prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus, projekto svarstymas praktiškai nukeltas bent iki jų pabaigos. B. Moreno ir E. Slotkin yra pareiškę ketinantys prie jo grįžti dar šiais metais.
Taigi galutinės taisyklės dar gali keistis. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad JAV bandymas atriboti savo automobilių rinką nuo Kinijos technologijų susiduria su šiuolaikinės automobilių pramonės realybe – Kinijos kapitalas seniai investuotas ne tik į Kinijos, bet ir į tradicinius Europos automobilių gamintojus.
