Nauji automobiliai Europoje tapo pernelyg brangūs, o viena pagrindinių to priežasčių – vis didėjantis gamintojams taikomų reikalavimų skaičius. Taip mano „Dacia“ generalinė direktorė Katrin Adt, raginanti Europos Komisiją bent kuriam laikui nebetaikyti naujų reikalavimų mažiems automobiliams.
Kalbėdama su britų leidiniu „Autocar“ per naujos kartos „Dacia Spring“ pristatymą, K. Adt teigė, kad Europos automobilių rinka iki šiol negrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį.
Jos skaičiavimu, rinkos apimtis šiuo metu yra maždaug 3 mln. automobilių mažesnė nei 2019 metais. Pasak K. Adt, tai prilygtų maždaug dešimties automobilių gamyklų produkcijai, 12 mln. padangų, 15 mln. sėdynių ir 9 mln. valytuvų.
ACEA duomenys taip pat rodo, kad Europos Sąjungos naujų automobilių rinka tebėra gerokai mažesnė nei prieš pandemiją. 2019 metais ES buvo registruota apie 13 mln. naujų lengvųjų automobilių, o 2025 metais – maždaug 10,8 mln.
Ketvirtadalis išteklių – vien reikalavimams vykdyti
K. Adt teigimu, didėjantį automobilių kainų spaudimą lemia ne tik brangesnės žaliavos ar darbo jėga. Vis daugiau pinigų ir inžinierių darbo reikia tam, kad nauji modeliai atitiktų Europos saugumo, taršos ir kitus techninius reikalavimus.
Šiuo metu maždaug ketvirtadalis viso „Dacia“ moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamo biudžeto bei tiek pat inžinierių darbo tenka būtent įvairiems teisės aktų reikalavimams įgyvendinti.
K. Adt skaičiavimu, bendrovė jau turi atitikti apie 100 skirtingų reikalavimų, o iki dešimtmečio pabaigos jų laukia dar 107.
Tai ypač svarbu nebrangiems mažiems automobiliams. Brangi papildoma įranga ar techniniai pakeitimai keliolika tūkstančių eurų kainuojančio automobilio galutinę kainą procentine išraiška padidina kur kas labiau nei gerokai brangesnio modelio.
Vairuotojai dalį sistemų iš karto išjungia
„Dacia“ vadovė abejoja ir tuo, ar visos privalomos technologijos yra tai, ko iš tikrųjų nori pirkėjai.
Kaip pavyzdį ji pateikė vadinamąjį „My Safety“ mygtuką, kuriuo „Dacia“ automobiliuose vienu paspaudimu galima pakeisti dalies vairavimo pagalbos sistemų nustatymus ir išjungti jų garsinius perspėjimus.
Pasak K. Adt, tai vienas dažniausiai vairuotojų naudojamų mygtukų bendrovės automobiliuose. Jos vertinimu, tai rodo, kad dalis privalomų pagalbos sistemų ne visada atitinka pačių vairuotojų lūkesčius.
Todėl „Dacia“ kartu su kitais gamintojais kreipėsi į Europos Komisiją ir pasiūlė bent laikinai negriežtinti reikalavimų mažiems automobiliams.
Dar toliau siūlo eiti „Renault“ generalinis direktorius Fabrice’as Cambolive’as. Jo teigimu, naujus reikalavimus mažiems automobiliams būtų galima įšaldyti dešimčiai metų.
Pasak F. Cambolive’o, toks laikotarpis gamintojams suteiktų galimybę daugiau dėmesio ir investicijų skirti dviem pagrindinėms sritims – mažesnei automobilių kainai ir elektrifikacijai.
K. Adt argumentai sutampa ir su platesne Europos automobilių gamintojų pozicija. ACEA ne kartą perspėjo, kad Europos naujų automobilių rinka išlieka mažesnė nei prieš pandemiją, o gamintojai tuo pat metu susiduria su augančiomis sąnaudomis ir vis sudėtingesniais reikalavimais.
Kol kas Europos Komisija nėra paskelbusi, kad nauji reikalavimai mažiems automobiliams būtų dešimtmečiui įšaldyti. Tačiau diskusija dėl pigesnių, paprastesnių miesto automobilių Europoje tampa vis aktualesnė – ypač gamintojams bandant pasiūlyti nebrangius elektromobilius ir kartu konkuruoti su sparčiai besiplečiančiomis Kinijos bendrovėmis.
