Nauji automobiliai su kiekviena modelių karta tampa vis ilgesni, platesni ir aukštesni, o ši tendencija jau pradeda ardyti Europos miestų infrastruktūrą.
Įtakingos aplinkosaugos organizacijos „Transport & Environment“ ir „Clean Cities“ siūlo šį nevaldomą augimą stabdyti finansinėmis priemonėmis – įvesti mokesčius, kurių dydis priklausytų ne tik nuo transporto priemonės CO2 emisijos ar svorio, bet ir nuo fizinių kėbulo matmenų.
Nors kol kas tai yra nevyriausybinių organizacijų rekomendacijos, o ne teisės aktai, jų pateiktame priemonių plane atsiranda itin griežtų siūlymų: nustatyti maksimalų leistiną automobilių plotį bei priekinės dalies aukštį, branginti didelių modelių parkavimą miestų centruose ir valstybės paramą taikyti tik kompaktiškiems elektromobiliams.
Kasmet – plius vienas centimetras
Tyrimo autoriai nesustabdomą transporto priemonių didėjimą praminė metaforišku terminu „carspreading“ (liet. automobilių pūtimasis), apibūdinančiu agresyviai vis daugiau viešosios erdvės užimantį objektą.
Nuo 2000 metų Europoje parduodamas naujas automobilis kasmet vidutiniškai pailgėdavo 1,2 centimetro, o jo plotis ir bendras aukštis per metus paūgėdavo maždaug po pusę centimetro. Tokiu pat dinaminiu tempu nuo 2010-ųjų stiebėsi ir vidutinis variklio dangčio aukštis.
Jeigu ši progresija nesikeis, 2040 metais vidutinis iš salono išriedėjęs automobilis bus net 4,56 metro ilgio ir 1,90 metro pločio. Palyginimui, amžių sandūroje šie vidurkiai siekė atitinkamai 4,09 ir 1,69 metro, o tai reiškia, kad per kelis dešimtmečius standartinė mašina į plotį išsipūtė beveik ketvirčiu metro.
Šį augimą lemia ne tik gamintojų siekis gauti didesnį pelnį parduodant madingus didesnio pravažumo modelius, bet ir techniniai reikalavimai.
Griežtėjantys „Euro NCAP“ šoninio smūgio saugumo testai verčia inžinierius montuoti storesnes duris bei slenksčius, o masinė elektrifikacija reikalauja po grindimis sutalpinti didžiulius baterijų blokus. Keliant kėbulą į viršų, dėl stabilumo ir aerodinamikos neišvengiamai tenka didinti ir bendrą automobilio plotį bei ilgį.
Senamiesčiuose tiesiog nebelieka vietos
Ilgesnės ir platesnės transporto priemonės tampa kritine problema senesniuose Europos miestuose, kurių gatvės, daugiabučių kiemai ir požeminiai garažai buvo suprojektuoti gerokai kuklesnių gabaritų ratuočiams.
T&E skaičiavimu, automobiliams toliau didėjant dabartiniu tempu, iki 2040 metų didmiesčiai gali prarasti nuo 8,5 iki 14 procentų lygiagrečiai gatvėse įrengtų stovėjimo vietų.
Mašinoms ilgėjant, toje pačioje gatvės atkarpoje jų fiziškai telpa mažiau. Pavyzdžiui, Londone dėl to išnyktų iki 118 tūkst. parkavimo vietų, Berlyne – iki 117 tūkst., o Varšuvoje – apie 17 tūkst. vietų.
Paaukštintas variklio dangtis mirtinai pavojingas pėstiesiems
Inžinierių nerimą kelia ne tik užimamas plotas, bet ir agresyviai aukštėjanti automobilio priekinė dalis. Iškeltas variklio dangtis drastiškai pablogina matomumą priešais pat bamperį ir kelia tiesioginę grėsmę mažiausiems eismo dalyviams.
Vidutinis Europoje parduodamų naujų automobilių variklio dangčio aukštis nuo 76,9 cm (2010 m.) pakilo iki 83,8 cm (2024 m.), o nekeičiant politikos 2040-aisiais šis rodiklis pasieks net 92 centimetrus.
Belgijos kelių saugumo instituto atlikti tyrimai rodo, kad vos 10 centimetrų aukštesnė priekinė automobilio dalis susidūrimo metu pėsčiojo ar dviratininko žūties riziką padidina net 27 procentais, nes smūgis tenka ne į kojas, o tiesiai į žmogaus liemenį ar galvą.
