Visuomenėje verdančios diskusijos ir išankstiniai gąsdinimai dėl nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios elektroninės kelių rinkliavos sistemos „Via Toll“ privertė prabilti projekto rengėjus.
Bendrovė „Via Lietuva“ siekia išsklaidyti plintančius mitus bei paaiškinti, kam iš tiesų keisis apmokestinimo tvarka, kur keliaus surinktos lėšos ir kaip ši reforma paveiks kasdienius vairuotojus.
Kas iš tiesų mokės už naudojimąsi valstybiniais keliais?
Visuomenėje išplitusi baimė, kad naujoji e-tolling sistema tapo papildomu mokesčiu visiems šalies vairuotojams, neatitinka tikrovės. Kelių infrastruktūros bendrovės atstovai pabrėžia, kad lengvųjų automobilių savininkams ši rinkliava nebus taikoma.
Mokestis ir toliau galios tik toms pačioms komercinio, krovininio bei keleivinio transporto kategorijoms (M2, M3, N1, N2 ir N3), kurios valstybinės reikšmės keliais naudojasi ir dabar.
Lietuvoje kelių naudotojo mokestis skaičiuojamas jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau iki šiol veikiantis vinječių modelis užtikrina tik mokėjimą už pasirinktą laiko tarpą.
Nuo 2027 m. pradžios perimamas teisingesnis principas – apmokestinimas pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą. Bendrovės „Via Lietuva“ strategijos ir vystymo grupės vadovas Andrius Teškevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos atstumai yra santykinai nedideli, todėl kelio mokestis nesudaro reikšmingos logistikos sąnaudų dalies ir neturės pastebimos įtakos galutinėms prekių kainoms parduotuvėse.
Kur keliaus šimtai milijonų eurų?
Kitas dažnai girdimas teiginys – siekis tiesiog surinkti daugiau pinigų į valstybės biudžetą. Šiuo metu iš vinječių per metus surenkama apie 70 mln. eurų, o įdiegus „Via Toll“ sistemą pirmaisiais metais planuojama surinkti apie 110 mln. eurų. Vėliau ši suma turėtų nuosekliai augti.
A. Teškevičius paaiškina, kad visi šie pinigai keliaus tiesiai į Valstybinį kelių fondą, iš kurio finansuojamas kelių remontas, tiltų tvarkymas ir rekonstrukcija.
Šiuo metu kelių priežiūrai skiriama daugiau kaip 800 mln. eurų, o realus poreikis siekia apie 1 mlrd. eurų per metus. Be to, iš degalų akcizų keliams skiriama tik maždaug pusė surinktų lėšų.
Pažymėtina, kad užsienio šalių vežėjai dažnai kerta Lietuvą net nesipildydami degalų, todėl atstumu grįsta rinkliava užtikrina teisingą užsienio transporto indėlį į šalies infrastruktūrą.
Saugumas, privatumas ir skaitmeniniai sprendimai kelyje
Valdytojų bendruomenėje kilusias abejones dėl sistemų patikimumo sklaido faktas, kad „Via Toll“ diegia austrų bendrovė „Kapsch TrafficCom“. Šios įmonės technologijos sėkmingai veikia Austrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje bei Skandinavijoje, o pati sistema pajėgi vienu metu aptarnauti iki 40 tūkst. unikalių vartotojų.
Nusiraminti gali ir baiminantys dėl sekimo bei privatumo pažeidimų – sistema nerinks ir nesaugos duomenų apie gyventojų keliones ar judėjimą, o fiksuos tik rinkliavai apskaičiuoti būtinus transporto priemonės parametrus. Visi duomenys bus saugomi aukščiausius saugumo standartus atitinkančiame Valstybės duomenų centre.
Būsimiems sistemos naudotojams nereikės privalomų investicijų į brangius įrenginius. Paprasčiausias būdas užfiksuoti kelionę – nemokama mobilioji programėlė, kurią reikės paleisti prieš įvažiuojant į mokamą kelio ruožą. Retai važinėjantys vairuotojai galės įsigyti vienkartinį maršruto bilietą savitarnos portale, o stambios logistikos įmonės galės naudoti turimus OBU įrenginius, integruotus su bendra sistema.
