Jeigu savo automobilį nuolat tenka palikti įkalnėje ar tiesiog ne pačioje lygiausioje vietoje, verta atkreipti dėmesį į vieną įprotį. Netinkama veiksmų seka gali lemti, kad visą automobilio svorį laikys nedidelis automatinės pavarų dėžės fiksavimo mechanizmas.
Kiekvieną kartą palikdami automobilį stovėjimo aikštelėje, šalia namų ar prekybos centro, turite atlikti vieną ir tą patį veiksmą – įjungti arba pasirinkti P padėtį. Tačiau jei automobilis stovi ne visiškai lygioje vietoje, atleidus stabdžių pedalą jis kartais dar šiek tiek pajuda į priekį arba atgal.
Būtent tuomet vairuotojams į pagalbą ateina pavarų dėžės fiksavimo mechanizmas, dėl kurio jūsų automobilis nepradeda riedėti pirmyn ar atgal. Ir nors toks vairuotojų elgesys nepriverčia pavarų dėžės sugesti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai gali sukelti papildomų nepatogumų.
Kaip elgtis teisingai?
Sustoję įkalnėje pirmiausia laikykite nuspaustą stabdžių pedalą, įjunkite stovėjimo stabdį ir tik tada pasirinkite P padėtį. Tokiu atveju didžiausia apkrova teks automobilio stabdžiams, o automatinės pavarų dėžės fiksavimo mechanizmas lieka papildoma apsauga.
Kai kurie vairuotojai, norėdami dar labiau sumažinti pavarų dėžės fiksatoriaus apkrovą, pirmiausia pasirenka N padėtį įjungia stovėjimo stabdį, trumpam atleidžia stabdžių pedalą, kad automobilio svorį perimtų stabdžiai, ir tik tada pasirenka P padėtį.
Toks būdas taip pat yra veiksmingas, bet daugeliu atvejų yra perteklinis, todėl kiekvienoje situacijoje yra svarbiau yra įjungti stovėjimo stabdį.
Variklis turi paskirstymo grandinę? Tai dar viena rizika
Atskira išimtis aktuali daliai senesnių automobilių, kuriuose naudojami probleminiai paskirstymo grandinės įtempikliai.
Kai kuriuose varikliuose grandinę įtempia hidraulinis mechanizmas, kurio darbui reikalingas alyvos slėgis. Išjungus variklį slėgis sumažėja, todėl susidėvėjęs arba silpnesnės konstrukcijos įtempiklis grandinę gali laikyti prasčiau.
Problema gali išryškėti tuomet, kai įkalnėje paliktas automobilis su įjungta pavara pradeda riedėti atgal ir per transmisiją priverčia alkūninį veleną pasisukti priešinga kryptimi. Kai kuriuose varikliuose grandinė gali trumpam atsipalaiduoti, o užvedant variklį – peršokti per vieną ar kelis dantračio dantis ir išderinti paskirstymo mechanizmo fazes. Tokiu atveju pasekmės gali būti rimtos – nuo netolygaus variklio darbo iki vožtuvų ir stūmoklių pažeidimų.
Ši problema gerai žinoma kai kuriems senesniems „Volkswagen“ grupės EA111 šeimos 1,2 ir 1,4 TSI varikliams. Jų paskirstymo grandinės ir įtempikliai yra viena silpnesnių konstrukcijos vietų, ypač jei užvedant šaltą variklį jau girdimas trumpas metalinis barškėjimas.
O kaip automobiliai, kurių paskirstymo mechanizmas varomas dantytu diržu? Čia situacija kitokia. Diržo įtempimą palaiko mechaninis įtempiklis, todėl jo darbas nepriklauso nuo variklio alyvos slėgio. Dėl to užgesinus variklį diržas nepraranda įtempimo taip, kaip tai gali nutikti kai kurioms sistemoms, turinčiomis hidraulinius įtempiklius.
Elektromobilių vairuotojai gali nepergyventi
Elektromobilių vairuotojams dėl šios problemos dažniausiai nereikia sukti galvos, nes P padėties ir elektrinio stovėjimo stabdžio veikimą koordinuoja automobilio elektronika.
Vis dėlto skirtingų elektromobilių konstrukcija nevienoda. Kai kuriuose modeliuose reduktoriuje naudojamas mechaninis fiksatorius, kituose automobilį stovėjimo vietoje pirmiausia laiko stabdžių sistema. Panašiai veikia ir dalis senesnių automobilių su robotizuotomis mechaninėmis pavarų dėžėmis, neturinčiomis atskiros P padėties.
Svarbu ir tai, kuriuos ratus veikia šios sistemos. Galiniais ratais varomuose elektromobiliuose reduktoriaus fiksatorius paprastai blokuoja varančiąją ašį. Elektrinis stovėjimo stabdys taip pat dažniausiai veikia galinius ratus, todėl stovint vietoje priekiniai ratai gali likti neužblokuoti.
Kiek gali kainuoti remontas?
Sugedus P padėties fiksavimo mechanizmui, brangiausia dažniausiai būna ne pati detalė, o jos pakeitimas. Pavyzdžiui, į „Alfa Romeo“, BMW, „Jaguar“ ar kitų markių automobilius montuojamos „ZF“ 8 laipsnių automatinės pavarų dėžės fiksatorius gali kainuoti vos keliasdešimt eurų.
Tačiau norint jį pakeisti, reikia išardyti transmisiją, o kai kuriuose automobiliuose – ir visiškai išimti. Prie remonto kainos dar prisideda alyva, tarpinės bei kitos keičiamos detalės, todėl iš pirmo žvilgsnio nebrangus gedimas galutinę sąskaitą gali išauginti iki kelių šimtų eurų.
