Daugiau nei pusė – net 56,5 proc. – visų Lietuvoje važinėjančių automobilių praeityje yra patyrę didesnių ar mažesnių apgadinimų.
Nors smulkūs kosmetiniai defektai nekelia pavojaus, automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidžia nerimą keliančią tendenciją.
Šalies gatvėmis rieda daugybė automobilių, kurie kitose valstybėse buvo smarkiai sudaužyti ir net „nurašyti“ draudimo bendrovių. Šis „pilkasis“ verslas ne tik reikalauja papildomų pirkėjų išlaidų remontui, bet ir kelia tiesioginį pavojų eismo saugumui.
Žala – nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų
„carVertical“ duomenimis, iš visų Lietuvoje tikrintų apgadintų automobilių 2,3 proc. turėjo žalos įrašų, kurie siekė net pusę ar daugiau paties modelio vertės. Jei ekonominės klasės („Dacia“, „Renault“, „Peugeot“) automobiliams ši suma siekia kelis tūkstančius eurų, tai „premium“ klasės („Mercedes-Benz“, BMW) atveju apgadinimai gali kainuoti ir keliasdešimt tūkstančių.
Nors didžioji dalis (89,7 proc.) fiksuotų žalų neviršijo 20 proc. automobilio vertės, rizika įsigyti buvusį „metalolaužą“ išlieka didžiulė.
Automobilių rinkos eksperto Mato Buzelio teigimu, po eismo įvykio draudimo bendrovės dažnai leidžia klientui rinktis – remontuoti automobilį partnerių servise ar imti išmoką. Nesąžiningi perpardavinėtojai dažnai pasirenka išmoką, automobilį „sutvarko“ naudodami pačias pigiausias ar naudotas dalis ir, nuslėpę avarijos faktą, jį parduoda.
Skirtingi „nurašymo“ standartai Europoje
Viena pagrindinių problemų – skirtingos Europos Sąjungos valstybių taisyklės dėl automobilio „nurašymo“ po avarijos. Pavyzdžiui, Lietuvoje automobilis laikomas „nurašytu“ (t. y. ekonomiškai netikslingu remontuoti), kai žalos vertė siekia 75 proc. jo rinkos vertės. Tuo tarpu Vokietijoje taisyklės švelnesnės – automobilis nurašomas tik tuomet, jei atstatymo kaštai prilygsta naujo (tokio pat) modelio įsigijimo kainai.
Šis skirtumas sukuria puikias sąlygas šešėliniam verslui. Perpardavinėtojai aukcionuose perka Vakarų Europoje „nurašytus“ automobilius, atveža juos į Rytų Europą, kur remonto kaštai mažesni, pigiai juos atstato ir parduoda nieko neįtariantiems pirkėjams kaip kokybiškas transporto priemones.
Dingę milijonai ir griaunamas Vokietijos mitas
Tokia prekyba tiesiogiai prisideda prie oficialios ES statistikos spragų – kasmet iš registrų „dingsta“ apie 3,5 mln. automobilių, kurie turėtų būti utilizuojami.
Dalis jų eksportuojama ir prikeliama „antram gyvenimui“, o kiti nelegaliai išardomi dalimis ir panaudojami pigiam, standartų neatitinkančiam remontui. Šią spragą ateityje ketinama spręsti sujungiant nacionalines ES transporto priemonių registravimo sistemas.
„carVertical“ tyrimas taip pat griauna populiarų mitą, jog iš Vokietijos ar Italijos atvežti automobiliai yra „kaip nauji“. Būtent šiose šalyse užfiksuota daugiausia smarkiai apgadintų automobilių: Italijoje – 7,8 proc., Vokietijoje – 7,7 proc., Švedijoje – 5,8 proc. Vokietijoje taip pat mažiausia automobilių dalis (68 proc.), kurių apgadinimai neviršija 20 proc. vertės.
Ekspertai pabrėžia: perkant naudotą automobilį privaloma ne tik apžiūrėti jį vizualiai ir atlikti bandomąjį važiavimą, bet ir patikrinti istoriją pagal kėbulo numerį (VIN) bei apsilankyti patikimame servise. Negalima pasitikėti vien blizgančiu kėbulu – po juo gali slėptis pavojingas brokų rinkinys.