Europos automobilių pramonė ieško būdų, kaip efektyviai išnaudoti gamybos pajėgumus metu, kai tradicinę rinką spaudžia lėtėjanti paklausa, elektrifikacijos iššūkiai ir arši konkurencija iš Kinijos. Prancūzija vieną iš išeičių mato srityje, kuri dar neseniai automobilių gamintojams atrodė svetima – karinėje pramonėje.
Paryžius siekia į dronų gamybą įtraukti ne tik gynybos bendroves, bet ir automobilių sektorių. Į šią kryptį jau žiūri „Renault“, automobilių komponentų tiekėjai „Valeo“, „Forvia“, taip pat kiti Europos pramonės žaidėjai. Pagrindinis tikslas – ne tik sukurti naujas technologijas, bet ir išmokti jas gaminti didelėmis serijomis.
Karas Ukrainoje parodė, kad dronai tapo ne nišine technologija, o viena svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko priemonių. Būtent todėl Prancūzija nori turėti gamybinę bazę, kuri krizės atveju galėtų greitai padidinti pajėgumus. „Reuters“ skaičiavimais, įgyvendinus „Renault“, „Schaeffler“ ir „Forvia“ planus, bendra gamyba galėtų pasiekti apie 60 tūkst. dronų per metus.
Kodėl atsigręžta į automobilių pramonę?
Automobilių gamintojai ir jų tiekėjai turi tai, ko dažnai trūksta mažoms gynybos technologijų bendrovėms – patirtį serijinėje gamyboje. Jie moka organizuoti tiekimo grandines, automatizuoti procesus, standartizuoti komponentus ir gaminti didelius kiekius už mažesnę savikainą.
Dronų gamyboje tai tampa esminiu pranašumu. Vienas dalykas yra sukurti prototipą ar nedidelę partiją, visai kitas – kas mėnesį gaminti šimtus ar tūkstančius vienetų.
Prancūzijos gynybos pirkimų agentūros vadovas Patrickas Pailloux pabrėžia, kad gynybos startuolio gaminamas dronas ir robotizuotoje linijoje didelėmis serijomis štampuojamas produktas iš esmės skiriasi. Klausimas šiandien yra ne tik tai, kas sukurs pažangiausią technologiją, bet ir kas galės ją greitai paversti tūkstančiais kokybiškų, identiškų vienetų.
„Renault“ dronus gamins Le Mane
Į šiuos procesus jau aktyviai įsitraukė „Renault“. Bendrovė bendradarbiauja su prancūzų gynybos įmone „Turgis & Gaillard“ ties tolimojo nuotolio drono programa. Planuojama, kad pirmasis demonstracinis pavyzdys bus parengtas dar iki šių metų pabaigos, o vėliau Le Mano gamykloje gamybos apimtys galėtų pasiekti apie 600 dronų per mėnesį.
Birželio mėnesį „Renault“ taip pat paskelbė apie partnerystę su „Thales“, kurios tikslas – smogiamojo bepiločio orlaivio „Toutatis“ masinė gamyba. Pagal dabartinius planus, nuo 2027 m. gamybos tempas čia galėtų siekti iki 1 000 vienetų per mėnesį.
Automobilių gamintojo vaidmuo čia nėra vien surinkti jau paruoštą karinį produktą. „Renault“ taip pat turi pritaikyti konstrukciją serijinei gamybai – mažinti dalių skaičių, atsisakyti lėtesnių gamybos metodų ir naudoti procesus, artimesnius automobilių pramonei.
Tiekėjai mato naują nišą
Ne mažiau svarbūs ir automobilių komponentų tiekėjai. „Valeo“ liepą paskelbė, kad kartu su „Harmattan AI“ Prancūzijoje kurs ir gamins elektrinius variklius dronams. Įmonė pabrėžia suverenios gamybos svarbą – kitaip tariant, norą turėti kritinius komponentus Europoje, o ne priklausyti nuo tiekimo iš kitų regionų.
„Forvia“ taip pat žvalgosi į gynybos rinką. Bendrovė paskelbė apie partnerystę su Europos gynybos įmone, kuriančia dirbtiniu intelektu paremtas antidronų sistemas, ir svarsto gamybos pajėgumus, kurie Prancūzijoje leistų gaminti iki 1000 perėmimo dronų per mėnesį.
Prie šios krypties jungiasi ir Vokietijos tiekėjas „Schaeffler“. Kartu su prancūzų dronų gamintoja „Delair“ jis kuria gamybos liniją Prancūzijoje, kuri nuo lapkričio turėtų pajėgti pagaminti apie 100 dronų ir perėmimo sistemų per dieną.
Automobilių pramonei tai gali tapti nauju užsakymų šaltiniu
Automobilių gamintojams ir jų komponentų tiekėjams gynybos sektorius tampa papildomu užsakymų šaltiniu. Investicijos į elektrifikaciją reikalauja milžiniškų išteklių, o Kinijos gamintojų spaudimas verčia ieškoti naujų būdų išnaudoti turimas gamyklas.
Kariniams užsakymams atveriant duris, automobilių bendrovėms tenka žengti į sritį, keliančią specifinius reputacijos, eksporto kontrolės bei politinės atsakomybės klausimus. Vis dėlto jie leidžia išlaikyti darbo vietas, inžinerines kompetencijas ir stiprinti Europos pramoninį savarankiškumą.
