Vis daugiau Europos miestų svarstant apie visuotinį greičio ribojimą iki 30 km/val., karštos diskusijos įsiplieskė ir Anglijoje. Tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad neapgalvotas bei visoms gatvėms aklai taikomas ribojimas greitai susiduria su stipriu vairuotojų pasipriešinimu, verčiančiu priimtus sprendimus atšaukti.
Griežti greičio ribojimai iš pirmo žvilgsnio pateikiami kaip efektyvus būdas padidinti saugumą kelyje, tačiau praktinis jų taikymas reikalauja atsargumo. Prancūzijos sostinėje Paryžiuje 30 km/val. limitas galioja daugelyje gatvių, tačiau pagrindinėse miesto arterijose paliktas 50 km/val. greitis, o aplinkkelyje leidžiama važiuoti 70 km/val.
Panašią pamoką išmoko ir Velsas. 2023 metų rudenį įvestas visuotinis 20 mylių per valandą (apie 32 km/val.) ribojimas gyvenvietėse sukėlė masinį visuomenės nepasitenkinimą. Dėl šios priežasties po metų tvarką teko koreguoti – pagrindinėse miesto gatvėse nuo 2024 m. rugsėjo buvo grąžintas 30 mylių per valandą (apie 48 km/val.) greitis.
Ekspertų atrankos skandalas Anglijoje
Šiuo metu analizuojanti galimybę sekti Velso pavyzdžiu, Anglijos valdžia susidūrė su griežta kritika dėl diskusijų vienašališkumo. Kelių transporto asociacijos (RHA) atstovas Declanas Pangas pareiškė, kad jo pavardė buvo pateiktame liudininkų sąraše, tačiau pakvietimo į parlamentinį svarstymą jis taip ir nesulaukė.
Nustatyta, kad į diskusijas buvo pakviesti tik ribojimus palaikantys asmenys: eismo valdymo agentūros „Transport for London“, aktyvistų grupės „20’s Plenty for Us“ bei Velso vyriausybės atstovai.
Transporto sektoriaus teigimu, toks šališkumas griauna vairuotojų pasitikėjimą.
Kaip vairuotojai tampa pažeidėjais
Didžiosios Britanijos vairuotojų aljanso atstovas Brianas Gregory’is teigia, kad eismo ribojimų šalininkai tiesiog siekia apsunkinti važiavimą automobiliais ir supriešinti visuomenės grupes.
Jis atkreipia dėmesį į matematinį ribojimų nustatymo principą. Pasaulyje įprasta greičio limitus nustatyti pagal 80-ąjį arba 85-ąjį percentilį – tai yra greitis, kuriuo įprastomis sąlygomis važiuoja didžioji dalis vairuotojų.
Tačiau taikant naujuosius ribojimus, limitas dirbtinai nuleidžiamas iki 50-ojo percentilio. Tai reiškia, kad pusė vairuotojų – tarp jų ir statistiškai saugiausi eismo dalyviai – automatiškai tampa pažeidėjais.
Ekspertų įspėjimu, jeigu nustatytas greitis prasilenkia su vairuotojų suvokimu apie saugias sąlygas, niekas jo nesilaikys, nebent bus pasitelktos itin griežtos policijos kontrolės priemonės.
Be to, ribojimo šalininkai dažnai teigia, kad vidutinis greitis miestuose ir taip retai viršija 30 km/val., todėl pokytis esąs tik teorinis. Tačiau vėlai vakare ar naktį, kai keliai tušti ir rizika maža, 30 km/val. limitas tampa tiesiog pertekline ir nepagrįsta kliūtimi.
Tikrosios avarijų priežastys
Sumažinto greičio šalininkai remiasi saugumo rodikliais: Velse per metus nuo ribojimų įvedimo sunkiai sužeistų ar žuvusių žmonių skaičius sumažėjo 19 procentų. Vis dėlto B. Gregory’is pabrėžia, kad sprendimų priėmėjai vertina tik sausus skaičius, o ne avarijų santykį su eismo intensyvumu.
Duomenys rodo, kad trys dažniausios eismo įvykių priežastys yra vairuotojo nepamatytas pavojus, neįvertintos kitų eismo dalyvių trajektorijos arba neteisingai įvertintas greitis.
