Kinijos elektromobilių gamybos lyderė BYD siekia bet kokia kaina įsitvirtinti Europos rinkoje, tačiau jos ambicijos susidūrė su griežtu prancūzų pasipriešinimu. Prancūzijos dienraščio „Les Echos“ duomenimis, Šendžene įsikūręs koncernas per pastaruosius kelerius metus net du kartus mėgino įsigyti „Renault“ akcijų arba sudaryti strateginę partnerystę, tačiau abu kartus sulaukė neigiamo atsakymo.
Toks Kinijos bendrovės aktyvumas ekspertų nestebina. BYD neslepia siekio plėstis Senajame žemyne ir ieško būdų, kaip apeiti Europos Sąjungos įvestus muitus kiniškiems elektromobiliams bei pasinaudoti būsimomis ES pramonės skatinimo iniciatyvomis.
Pasirodžius pranešimams apie galimus sandorius, BYD viceprezidentė Stella Li patvirtino, kad įmonė atvira įvairioms galimybėms. Nors rinkoje sklandė kalbos apie galimą susidomėjimą „Maserati“ prekės ženklu, bendrovės atstovai bet kokius sandorius su „Stellantis“ koncernu neseniai atmetė.
Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad Kinijos gamintojas nusitaikė būtent į „Renault“ – kiek mažesnį už „Volkswagen“ ar „Stellantis“, tačiau itin gilias tradicijas turintį Europos automobilių pramonės gigantą.
Pirmasis bandymas – derybų su „Geely“ įkarštyje
Pirmąjį kartą BYD į prancūzus kreipėsi maždaug prieš dvejus metus, kai bendrovei vadovavo Luca de Meo. Tuo metu „Renault“ intensyviai bendradarbiavo su kita Kinijos automobilių gamintoja „Geely“ ir kūrė bendrą vidaus degimo variklių įmonę.
BYD nesiekė tiesioginio gamybinio ar technologinio bendradarbiavimo – bendrovė norėjo tapti tiesiogine „Renault“ akcininke. Visgi prancūzai tuo metu nenorėjo papildomų įsipareigojimų ir visą dėmesį skyrė partnerystei su „Geely“.
Antrasis BYD mėginimas užmegzti ryšius įvyko praėjusį rudenį, po Kinijos bendrovės atstovų susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Prancūzijos valstybei priklauso apie 15 procentų „Renault“ akcijų ir 30 procentų balsavimo teisių, todėl Paryžiaus pozicija šiuo klausimu yra lemiama.
Šįkart BYD pasiūlė plačios apimties technologijų ir gamybos pajėgumų mainus. Pagal šį planą „Renault“ būtų gavusi prieigą prie pažangių Kinijos hibridinių bei elektrinių pavarų technologijų ir akumuliatorių gamybos. Mainais už tai BYD siekė gauti dalį „Renault“ gamyklų pajėgumų Europoje. Vis dėlto ir šios derybos baigėsi be jokių rezultatų.
„Renault“ partnerių nevengia, bet kontrolės neatiduoda
Iš pirmo žvilgsnio Prancūzijos automobilių gamintojo sprendimas atmesti Kinijos milžinės pasiūlymą gali atrodyti neįprastas. Palyginti su tokiais pramonės gigantais kaip „Volkswagen“ grupė ar „Stellantis“, „Renault“ yra mažesnė bendrovė. Dėl šios priežasties bendri projektai su kitais gamintojais jai padeda padalyti milžiniškas naujų platformų, programinės įrangos bei elektrinių pavarų kūrimo išlaidas.
Tačiau bendrovės vadovybė brėžia aiškią ribą tarp projektinio bendradarbiavimo ir įtakos perleidimo. „Renault“ gali naudotis partnerių technologijomis arba kartu valdyti atskiras įmones, tačiau siekia išsaugoti visišką savarankiškumą priimant svarbiausius strateginius sprendimus.
BYD atėjimas į akcininkų gretas būtų iš esmės pakeitęs jėgų pusiausvyrą. Šendžene įsikūręs koncernas šiandien yra gerokai didesnis elektromobilių bei įkraunamųjų hibridų gamintojas, valdantis nuosavą baterijų verslą ir galintis pasiūlyti technologijas, kurių kūrimas Europoje reikalauja milžiniškų investicijų.
BYD ieško trumpesnio kelio į Europą
BYD vadovybė neslepia siekio perkelti gamybinius pajėgumus į Europą. Vietinė gamyba bendrovei leistų išvengti Europos Sąjungos įvestų importo muitų, sutrumpintų logistikos grandines ir padėtų kiniškus modelius greičiau pritaikyti vietos pirkėjų poreikiams.
Šiuo metu Kinijos bendrovė stato gamyklą Vengrijoje, tačiau kartu ieško galimybių perimti jau veikiančias automobilių gamybos įmones. Kaip yra užsiminusi BYD viceprezidentė Stella Li, esamos pramoninės bazės įsigijimas bendrovei būtų priimtinesnis žingsnis nei dar vienos gamyklos statyba nuo nulio.
Būtent dėl šios priežasties „Renault“ Kinijos strategams atrodė itin patrauklus taikinys. Prancūzų grupė valdo ne tik gamyklas, bet ir išplėtotą tiekėjų tinklą, inžinerinius padalinius bei dešimtmečius veikiančią prekybos sistemą.
