Itin greitų automobilių gamintojo „Koenigsegg“ vadovas Christianas von Koenigseggas atvirai pareiškė netikintis visiškai elektrinių hiperautomobilių ateitimi.
Prieš dešimtmetį pats svarstęs apie tokio modelio gamybą, šiandien jis pripažįsta, kad vidaus degimo variklis šiame išskirtiniame segmente išlieka praktiškai nepakeičiamas nei emociniu, nei techniniu, nei aplinkosaugos požiūriu.

Kuria emocinį ryšį
Anot C. von Koenigseggo, prieš kelis dešimtmečius tradicinėms automobilių bendrovėms atrodė, kad elektrinė pavara – natūralus sportinių automobilių raidos etapas. Tačiau bėgant laikui paaiškėjo, kad išskirtinių automobilių pirkėjams neužtenka vien tik įspūdingo pagreičio tiesiojoje.
Hiperautomobilio vertę kuria dizainas, sudėtingi inžineriniai sprendimai, variklio garsas ir emocinis ryšys tarp vairuotojo bei mašinos. Vidaus degimo variklis suteikia automobiliui gyvybės pojūtį, kurio elektromobiliai kol kas negali atkartoti.
Švedų gamintojas pabrėžia, kad sukurtų itin galingą elektromobilį be jokio vargo, tačiau tokia transporto priemonė tiesiog neturėtų paklausos tarp tikrųjų kolekcininkų.
Neigiamas poveikis gamtai
C. von Koenigseggas pateikia ir racionalių aplinkosaugos argumentų. Didelės talpos akumuliatorių gamyba palieka didžiulį CO2 pėdsaką, kurį masinio naudojimo automobiliai atsveria nuvažiavę dešimtis tūkstančių kilometrų. Tuo tarpu hiperautomobiliai dažniausiai tarnauja kaip kolekciniai eksponatai ir per visą savo gyvavimo istoriją nuvažiuoja itin mažą atstumą.
Skaičiuojama, kad elektromobilis turi nuvažiuoti bent 80 tūkst. kilometrų, kad kompensuotų savo baterijos gamybos daromą žalą gamtai. Lyginant su automobiliais, naudojančiais biokurą ar sintetinį kurą, šis atstumas šokteli iki 140 tūkst. kilometrų.
Kadangi dauguma sportinių automobilių tokios ridos niekada nepasiekia, visiškai elektrinis hiperautomobilis ekologiniu požiūriu tampa neefektyvus.
Hibridinė ateitis
„Koenigsegg“ neatsisako elektrinių automobilių technologijų visiškai, tačiau pasirinko hibridinę kryptį. Pavyzdžiui, „Gemera“ modelyje nedidelė baterija leidžia tyliai riedėti mieste ar įvažiuoti į ribojamo eismo zonas, o pagrindinę galią užtikrina vidaus degimo variklis.
Bendrovė didelį potencialą mato sintetinių degalų srityje. Šiuo metu švedų gaminami automobiliai gali naudoti E85 degalų mišinį, o ateityje planuojama pereiti prie sintetinio kuro, gaminamo panaudojant iš atmosferos surinktą anglies dioksidą.
Ch. von Koenigseggo teigimu, tobulinamas vidaus degimo variklis kartu su tvariais degalais gali užtikrinti kur kas mažesnę taršą nei galingų baterijų gamyba.


