Europos Sąjunga ieško būdo, kaip padėti savo automobilių pramonei konkuruoti su pigesniais Kinijos elektromobiliais. Tačiau svarstomas sprendimas kelia politinių ginčų, nes dalis priemonių, kurios turėtų skatinti europietišką gamybą, gali būti taikomos ir automobiliams iš kelių ne ES šalių.
Vokietijos leidinio „Handelsblatt“ duomenimis, Briuselyje svarstoma, ar Didžioji Britanija, Japonija ir Pietų Korėja galėtų būti laikomos „patikimais partneriais“. Tokiu atveju šiose šalyse pagaminti automobiliai galėtų naudotis dalimi būsimų „Buy European“ taisyklių privalumų.
Išimtis atsirado ne dėl geografijos, o dėl pramonės ryšių
Iš pirmo žvilgsnio toks planas atrodo keistai. Jei priemonės skirtos Europoje gaminamiems automobiliams, kodėl į jas galėtų patekti Japonijoje ar Pietų Korėjoje surinkti modeliai? Atsakymas slypi ne žemėlapyje, o automobilių gamybos ryšiuose.
Šiandien vieno automobilio kelias iki pirkėjo dažnai apima kelias šalis. Vienur kuriami valdymo blokai, kitur gaminamos baterijos, dar kitur surenkamas pats automobilis. Europos gamintojai dirba su tiekėjais iš Japonijos ir Pietų Korėjos, o britų gamyklos po „Brexit“ liko už ES ribų, nors jų ryšiai su žemynine Europa niekur nedingo.
Todėl pernelyg griežta taisyklė, pagal kurią lengvatos būtų taikomos tik ES viduje pagamintiems automobiliams, gali atsisukti prieš pačius europiečius. Ji galėtų atkirsti ne tik Kinijos konkurentus, bet ir gamintojus ar tiekėjus, su kuriais Europos pramonė jau seniai dirba.
Tikslas – atremti pigesnius Kinijos elektromobilius
Šią diskusiją paskatino Kinijos gamintojų elektromobiliai. Jie Europoje vis dažniau siūlomi už mažesnę kainą nei tradicinių gamintojų modeliai, todėl Briuselis ieško būdų, kaip sumažinti šį kainos pranašumą.
Vienas iš numatomų sprendimų – nauja mažų elektromobilių M1E kategorija. Ji turėtų padėti gamintojams pasiūlyti pigesnius, paprastesnius ir miestui skirtus elektromobilius. Tokie automobiliai būtų svarbūs pirkėjams, kuriems dabartiniai elektromobiliai vis dar per brangūs.
Tačiau čia ir prasideda ginčas. Jei M1E ar kitos priemonės bus skirtos europietiškai gamybai skatinti, reikia apsispręsti, kas laikoma pakankamai artima Europai. Ar tik ES gamyklos? Ar ir šalys, kurios turi glaudžius pramonės ryšius su Europa?
Prancūzija nori aiškesnės apsaugos
Prancūzija laikosi griežtesnės pozicijos. Jos požiūriu, jei ES kuria priemones savo pramonei, jos pirmiausia turi padėti gamykloms, veikiančioms pačioje Europos Sąjungoje.
Toks požiūris turi aiškią logiką. Jei išimčių bus per daug, „pagaminta Europoje“ sąvoka taps miglota. Tuomet priemonės, kurios pristatomos kaip parama ES gamybai, galėtų padėti ir automobiliams, surinktiems už Bendrijos ribų.
Prancūzijai svarbu, kad būsimos taisyklės skatintų darbo vietas, investicijas ir gamybą ES viduje. Kitaip apsauga gali likti tik pavadinime.
Vokietija bijo pakenkti savo gamintojams
Vokietija į šį klausimą žiūri atsargiau. Jos automobilių pramonė labai priklauso nuo tarptautinių ryšių. Vokietijos gamintojai turi gamyklų ir tiekėjų už ES ribų, todėl griežta taisyklė gali paliesti ne tik konkurentus, bet ir pačius Europos gamintojus.
Berlynas taip pat nenori, kad atsakas Kinijai virstų platesniu prekybos konfliktu. Jei ES per daug užsidarys, kitos šalys gali imtis atsakomųjų priemonių. Tai būtų pavojinga gamintojams, kurie didelę dalį automobilių parduoda ne vien Europoje.
Dėl to Vokietijai patogesnis lankstesnis kelias yra saugoti Europos pramonę, bet kartu neardyti ryšių su šalimis, kurios laikomos artimomis partnerėmis.