Pažangios vairavimo pagalbos sistemos (ADAS) Europos Sąjungoje jau kurį laiką yra privalomos, tačiau daugelis vairuotojų jas vertina skeptiškai. Automobilių saugumo bandymus atliekanti organizacija „Euro NCAP“ žada, kad tai greitai pasikeis ir elektroniniai padėjėjai nustos aklai pypsėti, o pradės realiai vertinti paties vairuotojo veiksmus bei nuovargį.
Europos Sąjunga 2019 metais priėmė naujus saugumo reikalavimus, pagal kuriuos nuo 2022 metų į visus naujus modelius, o nuo 2024 metų – ir į visus naujai registruojamus automobilius, privaloma montuoti ADAS sistemas.
Tai apima aktyvų eismo juostos palaikymą, autonominį avarinį stabdymą ir išmanųjį greičio asistentą, kuris nuskaito kelio ženklus ir garsiniais bei vaizdiniais signalais įspėja apie viršytą greitį.
Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas taip pat atskleidė dviprasmišką situaciją. Nors 82 procentai apklaustųjų teigė, kad automobilyje, kuriame yra įdiegtos pagalbinės sistemos, jaučiasi saugiau, ketvirtadalis pripažino, jog ADAS funkcijos juos dažnai blaško. Tai skatina vairuotojus išjungti sistemas, tačiau pagal ES reikalavimus, kaskart iš naujo užvedus variklį, jos vėl aktyvuojasi automatiškai.
Sistemos turės prisitaikyti prie vairuotojų
Saugumo ekspertai mato šį nepasitenkinimą ir ieško būdų optimizuoti sistemų veikimą. Pasak „Euro NCAP“ ADAS testavimo vadovo Adriano Palao, pagrindinis tikslas yra sumažinti nepasitikėjimą technologijomis ir padaryti jas intuityvesnes.
A. Palao teigimu, gerai sukalibruota eismo juostos palaikymo sistema turėtų atpažinti, ar vairuotojas yra atidus. Jei žmogus visiškai kontroliuoja automobilį, pagalbinės sistemos į vairavimą neturėtų kištis, o sistemos turėtų suveikti tik tada, kai vairuotojas yra pavargęs ar praradęs koncentraciją.
Specialistas taip pat kritikavo dabartines vairuotojo nuovargio stebėjimo kameras, kurios nesugeba atskirti dėmesio atitraukimo priežasčių. Sistemos turėtų suprasti skirtumą tarp trumpo žvilgsnio į klimato kontrolės ekraną ir pavojingo filmo žiūrėjimo telefone.
„Euro NCAP“ taip pat planuoja griežtinti oro pagalvių ir saugos diržų testavimą. Siekiama, kad sistemos įvertintų priekyje sėdinčių žmonių ūgį bei svorį ir pagal tai automatiškai pritaikytų saugos diržų tempimo jėgą bei oro pagalvių išsiskleidimo greitį.
Norint tai pasiekti, automobilių gamintojai turės sumontuoti daugiau kamerų, kurios stebėtų keleivius. Kameros turėtų fiksuoti atvejus, kai žmonės piktybiškai neužsisega saugos diržų ir bando apgauti saugumo sistemas.
Autonominis vairavimas ir nauji testavimo metodai
Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį keliuose padaugės pusiau autonominių automobilių. Nyderlandų transporto institucijos jau leido „Tesla“ automobiliams naudoti FSD sistemą, o panašias funkcijas siūlo ir „Ford“ su „BlueCruise“ technologija. „Mercedes-Benz“ savo flagmanuose leidžia naudoti dar aukštesnio lygio autonomines vairavimo sistemas Vokietijoje ir keliose JAV valstijose, kai greitis neviršija 64 km/val. ir yra geros matomumo sąlygos.
Norint užtikrinti technologijų patikimumą, „Euro NCAP“ pirmą kartą pradės testuoti ADAS sistemas realiose gatvėse. Kiekvienas bandomas automobilis turės nuvažiuoti virš 1900 kilometrų mažiausiai trijose Europos šalyse.
Ant automobilių sumontuoti specialūs jutikliai fiksuos, kaip tiksliai sistemos atpažįsta greičio ribojimus, ar pasitaiko staigaus nepagrįsto stabdymo atvejų ir ar elektronika ne per daug agresyviai koreguoja važiavimo trajektoriją.