Švedijos automobilių gamintojas „Volvo“ atšaukia ankstesnį sprendimą nutraukti universalų gamybą ir keičia savo plėtros strategiją. Praėjusiais metais bendrovės atstovai skelbė planus atsisakyti „V60“ bei „V90“ modelių ir visą dėmesį skirti padidinto pravažumo automobiliams.
Visgi staigus pardavimų kritimas ir besikeičiantys pirkėjų lūkesčiai privertė vadovybę peržiūrėti šį planą. Sprendimas atsisakyti universalų buvo grindžiamas siekiu optimizuoti gamybos kaštus.
Tuometinis vadovas Jimas Rowanas teigė, kad bendrovė privalo priimti logiškus sprendimus ir orientuotis į pelningiausius „XC40“, „XC60“ bei „XC90“ modelius.
Šie automobiliai tuomet generavo apie du trečdalius visų pardavimų. Nors panašiu keliu pasuko ir dalis konkurentų, rinkos persotinimas padidinto pravažumo modeliais davė atvirkštinį rezultatą. Pirkėjai, ieškantys žemesnių automobilių, perėjo pas tuos gamintojus, kurie išlaikė įvairesnę modelių gamą.
Naujasis bendrovės vadovas Hakanas Samuelssonas interviu portalui „Motor1“ pripažino, kad automobilių pramonė nuėjo per toli siūlydama išskirtinai padidinto pravažumo modelius.
Gamintojams tenka prisitaikyti ir prie griežtėjančių efektyvumo reikalavimų bei fizikos dėsnių. Žemesni universalai pasižymi kur kas geresne aerodinamika ir mažesniu oro pasipriešinimu. Tai leidžia ženkliai padidinti elektromobilių nuvažiuojamą atstumą vienu įkrovimu, todėl sugrįžimas prie tradicinių kėbulo tipų tampa neišvengiamas.
Skuboti strateginiai pokyčiai smarkiai atsiliepė pardavimų rodikliams. 2025 metais „Volvo“ fiksavo 7 procentų pasaulinių pardavimų nuosmukį. Šių metų pirmąjį ketvirtį situacija dar labiau suprastėjo ir pardavimai krito dar 11 procentų.
