Atsižvelgdama į augantį Kinijos gamintojų automobilių skaičių Čekijos keliuose ir galimą grėsmę, kad šios transporto priemonės gali būti naudojamos žvalgybai, Čekijos kariuomenė išleido draudimą įvažiuoti joms į savo teritorijas.
Toks sprendimas priimtas po valstybinių kibernetinio saugumo ekspertų įspėjimų, o juo siekiama apsisaugoti nuo galimo šnipinėjimo.
Pabrėžiama, kad daugelis kiniškų automobilių yra aprūpinti daugybe vaizdo kamerų ir jutiklių, jie nuolat prijungti prie interneto, todėl potencialiai gali siųsti jautrius duomenis tiesiai į Kinijos institucijų rankas. Be to, Kinijos įstatymai įpareigoja vietos bendroves bendradarbiauti su valstybės saugumo tarnybomis.
Šnipinėjimo baimė auga kartu su pardavimais
Draudimas pasirodė tuo metu, kai Kinijos prekių ženklai aktyviai plečiasi Čekijos ir visos Europos rinkose. Tokie gamintojai kaip „Omoda“ ir „Jaecoo“ pamažu braunasi į perkamiausių automobilių dešimtukus. Dar daugiau sėkmės sulaukia įmonė „MG“, priklausanti milžinei „SAIC“.
Kariuomenės atstovė žiniasklaidai patvirtino, kad apribojimai įvesti atsižvelgiant į Nacionalinės kibernetinio ir informacinio saugumo agentūros perspėjimus bei NATO sąjungininkių patirtį.
Teigiama, kad šiuo sprendimu siekiama sumažinti galimą duomenų rinkimo ir perdavimo riziką per automobiliuose esančias technologijas.
Draudimas yra prevencinis, o situacija bus nuolat vertinama atsižvelgiant į besikeičiančias saugumo aplinkybes. Pažymima, kad ribojimai taikomi visiems kariniams objektams, tačiau kiekvienas atvejis bus vertinamas atskirai. Kiekviena transporto priemonė ir teritorijos slaptumo lygis bus vertinami atskirai, kadangi pigesni modeliai, neturintys nuolatinio interneto ryšio ir daugybės kamerų, gali būti laikomi saugiais, skirtingai nei modernūs elektromobiliai.
Strateginiai objektai užveria vartus
Tai toli gražu ne pirmas toks atvejis nei Čekijoje, nei Europoje. Dar šių metų žiemą draudimą įvažiuoti kiniškiems automobiliams įvedė naftos chemijos milžinė „Orlen Unipetrol“.
Griežtas reikalavimas galioja keturiems strateginiams chemijos ir perdirbimo kompleksams, sudarantiems kritinę valstybės energetikos infrastruktūrą.
Apribojimai susieti su automobilių identifikavimo numeriais ir jei jis prasideda raide „L“, žyminčia Kiniją, įvažiuoti draudžiama.
Įdomu tai, kad šis barjeras užkirto kelią ir populiariam elektromobiliui „Tesla Model 3“, taip pat kai kuriems „BMW“, „Cupra“ ar „Mazda“ modeliams, kadangi jie taip pat surenkami Kinijos gamyklose.
Panašių priemonių griebėsi ir kitos valstybės. Lenkijos ginkluotosios pajėgos visiškai uždraudė visoms Kinijos Liaudies Respublikoje pagamintoms transporto priemonėms įvažiuoti į saugomus karinius objektus.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija taip pat įvedė griežtus apribojimus įvažiuoti kiniškiems elektromobiliams ir transporto priemonėms, turinčioms kritinių Kinijoje pagamintų komponentų, į jautrias karines bazes bei strategines vyriausybės teritorijas.
Tuo tarpu Izraelio kariuomenė ir Gynybos ministerija iš tarnybos išėmė kelis šimtus kiniškų automobilių, kuriais iki šiol naudojosi karininkai. Šioje šalyje problema ypač opi, nes Kinijos gamintojai jau užima beveik pusę naujų automobilių rinkos.
Atsakas iš pačios Kinijos
Įdomu tai, kad panaši situacija, tik atvirkščiai, jau buvo susiklosčiusi prieš kelerius metus. Kinijos kariuomenė išleido vidaus potvarkį, kuriuo visiškai uždraudė visų „Tesla“ automobilių įvažiavimą į karines bazes, vyriausybės pastatus ir net uždarus gyvenamuosius kompleksus, kuriuose gyvena kariškiai ar darbuotojai, susiję su jautriais valstybės sektoriais.
Visos šios markės transporto priemonės privalėjo būti statomos už perimetro ribų, net ir tos, kurios buvo surinktos vietinėse pačios Kinijos gamyklose.
Tuomet įmonės vadovas Elonas Muskas greitai sureagavo ir per valstybinę konferenciją patikino, kad jei įmonė naudotų savo automobilius šnipinėjimui, ji būtų nedelsiant uždaryta.
Visgi „Tesla“ nusileido Pekino spaudimui ir pačioje Kinijoje pastatė atskirus duomenų centrus. Nuo to laiko visi duomenys iš Kinijoje važinėjančių automobilių privalo likti šalies teritorijoje ir negali būti siunčiami į Jungtines Amerikos Valstijas.
Negana to, gamintojui teko pritaikyti sistemą taip, kad valdžios institucijos būtų visiškai tikros, jog jautriose zonose kameros tikrai nieko neįrašinėja. Taisyklių sušvelninimo gamintojas sulaukė tik visiškai įvykdęs šiuos reikalavimus.