Kinijos automobilių eksportas auga tokiu tempu, kad gamintojai susidūrė su netikėta problema – pradėjo trūkti specializuotų automobilių gabenimo laivų. Dalis jų rezervuojami keleriems metams į priekį, todėl automobilių gamintojai vis aktyviau konkuruoja dėl laisvų vietų, o jūrų transporto kainos sparčiai kyla.
Vos per kelerius metus Kinija iš palyginti nereikšmingos automobilių eksportuotojos tapo didžiausia jų tiekėja pasaulyje. 2019 metais iš šalies buvo eksportuota mažiau nei 600 tūkst. lengvųjų ir lengvųjų komercinių automobilių, o šiemet jų skaičius gali priartėti prie 10 mln.
Tokį augimą skatina ne tik didėjantis kiniškų automobilių populiarumas užsienyje. Vietos gamintojai turi didelius nepanaudotus gamybos pajėgumus, Kinijos rinkoje tarpusavyje konkuruoja daugiau nei šimtas markių, o paklausa šalies viduje auga gerokai lėčiau nei anksčiau.
Laivai rezervuojami keleriems metams į priekį
Automobiliams gabenti dažniausiai naudojami specializuoti „car carrier“ tipo laivai. Priklausomai nuo dydžio, į vieną tokį laivą galima sutalpinti maždaug 6 500–8 500 automobilių. Problema ta, kad laisvų laivų vis mažiau.
Norvegijos laivybos bendrovės „Höegh Autoliners“ vadovas Andreasas Engeris teigia, kad Kinija vos per penkerius metus tapo didžiausia pasaulyje automobilių eksportuotoja, o toks šuolis smarkiai pakeitė visą automobilių logistikos rinką.
Specializuoti laivai dabar rezervuojami gerokai iš anksto, o jų nuomos kainos sparčiai kyla. Birželį vidutinė didelio automobilių gabenimo laivo nuomos kaina siekė apie 70 tūkst. JAV dolerių per dieną. Praėjusių metų pabaigoje tokia pati paslauga kainavo apie 42,5 tūkst. dolerių.
Tai reiškia, kad per kelis mėnesius dienos kaina išaugo daugiau nei 60 proc.
Neturi pakankamai pajėgumų
Pasaulinė automobilių gabenimo laivų flotilė pastaraisiais metais padidėjo maždaug 40 proc., tačiau net ir to nepakanka augančiam eksportui iš Kinijos aptarnauti.
Laivybos rinkos duomenis kaupianti bendrovė „Clarksons“ pagrindine kainų augimo priežastimi įvardija būtent Kinijos automobilių eksportą, kuris auga greičiau nei specializuotų laivų pasiūla.
Didžiausias spaudimas tenka bendrovėms, eksploatuojančioms tik automobiliams skirtus laivus. Dalis jų jau dabar yra užsakyti keliems metams į priekį, todėl automobilių gamintojams tenka ieškoti kitų būdų savo produkcijai išgabenti.
Kai kuriems gamintojams nelieka nieko kito, kaip automobilius gabenti įprastais jūriniais konteineriais. Paprastai jie naudojami baldams, drabužiams ar kitoms vartojimo prekėms, tačiau dabar vis dažniau į juos kraunami ir automobiliai.
Toks transportavimo būdas brangesnis ir sudėtingesnis, tačiau leidžia išlaikyti tiekimą į svarbiausias rinkas Europoje, Australijoje ir Lotynų Amerikoje.
Kinijos gamintojams tai tampa vis svarbiau, nes užsienio rinkos jiems padeda kompensuoti lėčiau augančius pardavimus namuose.
BYD nusprendė turėti savo laivus
Kai kurios bendrovės nebenori priklausyti vien nuo išorinių vežėjų. BYD dar 2024 metais pradėjo kurti nuosavą automobilių gabenimo laivų flotilę ir šiuo metu eksploatuoja aštuonis specializuotus laivus.
Toks sprendimas leidžia ne tik užsitikrinti transportavimo pajėgumus, bet ir geriau kontroliuoti augančio eksporto logistiką. Tuo pat metu Kinijos markių pozicijos užsienyje stiprėja. BYD ir SAIC pardavimai sparčiai auga Europoje, Brazilijoje ir Didžiojoje Britanijoje, o dalis tradicinių gamintojų tuo metu plečiasi gerokai lėčiau.
