Automobilis pats stabdo, bet avarijos neišvengia: kodėl saugumo sistemos ne visada suveikia?

Sekite mus „Google“

Norite dažniau matyti „Automobilistika.lt“ naujienas?

Pridėkite „Automobilistika.lt“ prie pageidaujamų šaltinių ir mūsų straipsnius bus lengviau rasti „Google“ paieškoje.

Šiuolaikiniai automobiliai gali patys pastebėti kliūtį kelyje, įspėti vairuotoją apie gresiantį susidūrimą ir prireikus automatiškai stabdyti. Tokios sistemos jau tapo įprasta naujų automobilių įranga, tačiau jų veiksmingumas priklauso nuo daugybės aplinkybių – pradedant važiavimo greičiu ir baigiant apšvietimu ar net pėsčiojo drabužiais.

Tai atskleidžia ir nepriklausomi saugumo bandymai. JAV saugaus eismo tyrimų instituto IIHS eksperimentuose kai kurie automobiliai tamsoje nesugebėjo laiku sustoti prieš pėsčiojo manekeną, nors jų automatinio avarinio stabdymo sistemos buvo įjungtos. Dar netikėčiau tai, kad tam tikrais atvejais pėsčiąjį atpažinti trukdė ant jo drabužių esančios šviesą atspindinčios juostos.

Kaip veikia automatinio avarinio stabdymo sistema?

Automatinio avarinio stabdymo sistema, dažniausiai žymima santrumpa AEB (angl. Autonomous Emergency Braking arba Automatic Emergency Braking), skirta sumažinti susidūrimo tikimybę arba sušvelninti jo pasekmes.

Priklausomai nuo automobilio gamintojo ir konkrečios sistemos, aplinkai stebėti naudojamos vaizdo kameros, radarai arba kelių skirtingų jutiklių derinys.

Priekinė vaizdo kamera gali padėti atpažinti automobilius, pėsčiuosius, dviratininkus ir kitus eismo dalyvius. Radaras elektromagnetinėmis bangomis nustato objektų padėtį bei atstumą iki jų ir leidžia įvertinti santykinį judėjimo greitį.

Gautą informaciją apdoroja elektroninis valdymo blokas. Jis nuolat vertina automobilio judėjimą ir apskaičiuoja, ar išlaikant esamą greitį bei važiavimo kryptį gali įvykti susidūrimas.

BMW automobiliai (nuotr. gamintojo)
BMW automobiliai (nuotr. gamintojo)

Vienas svarbiausių tokių sistemų naudojamų rodiklių yra numatomas laikas iki susidūrimo, anglų kalba vadinamas Time to Collision (TTC). Jis apskaičiuojamas įvertinus atstumą iki kliūties ir greitį, kuriuo šis atstumas mažėja.

Jeigu sistema nustato, kad susidūrimo pavojus didėja, pirmiausia vairuotojas gali būti įspėjamas garsiniu signalu arba pranešimu prietaisų skydelyje. Kai kuriuose automobiliuose papildomai įtempiami saugos diržai arba stabdžių sistema paruošiama staigiam stabdymui. Vairuotojui nereaguojant, sistema gali savarankiškai pradėti stabdyti.

Vis dėlto skirtingų gamintojų sistemos veikia nevienodai. Skiriasi jų naudojami jutikliai, kliūčių atpažinimo algoritmai, stabdymo intensyvumas ir sąlygos, kuriomis automatinis stabdymas aktyvuojamas.

Be to, ne kiekviena sistema gali atpažinti visų tipų kliūtis. Vienos pirmiausia skirtos susidūrimams su priekyje važiuojančiais automobiliais išvengti, o kitos papildomai atpažįsta pėsčiuosius, dviratininkus ar motociklininkus.

Kodėl automobilis kartais pradeda stabdyti per vėlai?

Net ir tiksliai atpažinusi kliūtį sistema turi įvertinti, ar susidūrimo dar galima išvengti. Šiuo atveju svarbus ne tik atstumas iki kliūties, bet ir automobilio greitis. Jam didėjant, ilgėja stabdymo kelias, o sistemai lieka vis mažiau laiko priimti sprendimą.

Pavyzdžiui, 50 km/val. greičiu važiuojantis automobilis per vieną sekundę įveikia beveik 14 metrų. Važiuojant 100 km/val. greičiu, per tą patį laiką nuvažiuojama beveik 28 metrus.

Automatinio avarinio stabdymo sistemos taip pat turi atskirti tikrą susidūrimo grėsmę nuo situacijų, kuriose stabdyti nereikia. Pavyzdžiui, važiuojant vingiuotu keliu, priekyje esantis automobilis ar kelio pakraštyje stovinti transporto priemonė trumpam gali atsidurti jutiklių stebimoje zonoje, nors realaus susidūrimo pavojaus nėra.

„Mercedes-Benz“ automobiliai (nuotr. gamintojo)
„Mercedes-Benz“ automobiliai (nuotr. gamintojo)

Jeigu sistema pernelyg jautriai reaguotų į kiekvieną tokią situaciją, automobilis galėtų netikėtai stabdyti be būtinos priežasties. Todėl gamintojams tenka ieškoti kompromiso tarp ankstyvo pavojaus atpažinimo ir nepagrįsto stabdymo rizikos.

Dar viena svarbi aplinkybė – padangų sukibimas su kelio danga. Net jei elektronika tinkamai įvertina susidūrimo pavojų ir laiku pradeda stabdyti, ant slidžios kelio dangos automobilio sustabdymui gali prireikti gerokai didesnio atstumo.

Todėl automatinio stabdymo veiksmingumas priklauso ne vien nuo elektronikos galimybių, bet ir nuo fizinių sąlygų, kurių sistema negali pakeisti.

Šviesą atspindintys drabužiai sukėlė problemų

Vieną netikėčiausių šios technologijos trūkumų atskleidė JAV saugaus eismo tyrimų instituto IIHS atlikti bandymai. Tyrėjai pasirinko tris 2023 metų automobilius – „Honda CR-V“, „Mazda CX-5“ ir „Subaru Forester“ – ir vertino, kaip jų automatinio avarinio stabdymo sistemos reaguoja į tamsoje kelią kertantį pėsčiąjį.

Eksperimento metu automobiliai važiavo maždaug 40 km/val. greičiu. Kelią kertantis manekenas buvo rengiamas skirtingais drabužiais: juodais, baltais, šviesą atspindinčia liemene ir drabužiais, ant kurių rankovių bei kelnių buvo pritvirtintos šviesą atspindinčios juostos.

„Honda CR-V“ susidūrė su manekenu per 84 proc. bandymų, o „Mazda CX-5“ – per 88 proc. Tuo metu „Subaru Forester“ susidūrimo išvengė visais atvejais, išskyrus vieną.

Ypač nustebino automobilių reakcija į drabužius su šviesą atspindinčiomis juostomis. Nei „Honda“, nei „Mazda“ bandymų metu nesumažino greičio, kai manekenas vilkėjo būtent tokius drabužius.

Tyrėjai pabrėžė, kad tokios juostos žmonėms padeda greičiau pastebėti pėsčiuosius, tačiau automobilių naudojamiems atpažinimo algoritmams jos gali kelti papildomų sunkumų.

Vis dėlto bandymų rezultatai neleidžia teigti, kad šviesą atspindintys drabužiai apskritai trukdo visoms automatinio stabdymo sistemoms. Skirtingų automobilių reakcijos buvo nevienodos, o tyrėjai negalėjo tiksliai nustatyti visų priežasčių, dėl kurių „Honda“ ir „Mazda“ sistemos veikė prasčiau.

IIHS paskelbti eksperimento rezultatai parodė, kad automatinio stabdymo veiksmingumas gali priklausyti nuo iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų aplinkybių.

Ar automatinio stabdymo sistema gali apsaugoti važiuojant didesniu greičiu?

Ankstesnės kartos automatinio stabdymo sistemos daugiausia buvo skirtos nedideliu greičiu vykstantiems susidūrimams, pavyzdžiui, kai vairuotojas nepastebi spūstyje sustojusio automobilio.

Tobulėjant technologijoms, jų veikimo galimybės išsiplėtė, tačiau susidūrimų išvengimas važiuojant didesniu greičiu tebėra sudėtingesnė užduotis.

Anksčiau IIHS automatinio stabdymo sistemas tikrino automobiliams važiuojant maždaug 20 ir 40 km/val. greičiu. Vėliau bandymų metodika buvo išplėsta, o automobiliai pradėti tikrinti važiuojant maždaug 50, 60 ir 70 km/val. greičiu.

Be įprasto lengvojo automobilio, bandymuose naudojami ir motociklą bei sunkvežimį imituojantys taikiniai. 2025 metais IIHS paskelbė 30 automobilių bandymų rezultatus. Iš jų 22 pelnė gerą arba priimtiną įvertinimą pagal naująją metodiką.

Vis dėlto IIHS bandymai taip pat atskleidė skirtumus tarp atskirų automobilių. Vieni sugebėjo visiškai išvengti susidūrimo, o kiti tik sumažino greitį prieš atsitrenkdami į kliūtį.

Pastarasis rezultatas taip pat svarbus. Net jeigu automatinė sistema nesustabdo automobilio iki susidūrimo, sumažintas smūgio greitis gali gerokai sušvelninti avarijos pasekmes.

Kiek avarijų padeda išvengti automatinis stabdymas?

Nepaisant nustatytų trūkumų, automatinis avarinis stabdymas yra viena veiksmingiausių šiuolaikinių automobilių pagalbinių saugumo technologijų.

IIHS atlikti realių eismo įvykių tyrimai rodo, kad automobiliai su automatinio avarinio stabdymo sistemomis maždaug 50 proc. rečiau patenka į susidūrimus, kai atsitrenkiama į priekyje esančios transporto priemonės galą.

Palyginimui, vien apie gresiantį susidūrimą įspėjančios sistemos, kurios pačios nestabdo, tokių eismo įvykių skaičių sumažina maždaug 27 proc.

Automatinio stabdymo sistema gali įsikišti net ir tada, kai žmogus laiku nesureaguoja, tačiau IIHS tyrimų duomenys taip pat rodo, kad ne visos sistemos vienodai veiksmingos skirtingomis aplinkybėmis. Susidūrimo tikimybė priklauso nuo greičio, kliūties pobūdžio ir konkrečios technologijos galimybių.

Kodėl svarbu, kokią automatinio stabdymo sistemą turi automobilis?

Nors automatinio avarinio stabdymo sistemos dažnai vadinamos tuo pačiu pavadinimu, jų techninės galimybės gali gerokai skirtis. Pavyzdžiui, vienas automobilis gali atpažinti tik priekyje važiuojančias transporto priemones, kitas – ir pėsčiuosius bei dviratininkus. Kai kurios naujesnės sistemos taip pat gali reaguoti į priešais artėjantį automobilį atliekant posūkį sankryžoje.

Skiriasi ir jų veikimo greičio ribos. Vienos sistemos daugiausia skirtos važiuoti mieste, o kitos gali įsikišti ir važiuojant užmiesčio keliais, todėl renkantis automobilį vien užrašo „automatinis avarinis stabdymas“ įrangos sąraše nepakanka.

Norint įvertinti realias sistemos galimybes, verta pasidomėti konkretaus modelio bandymų rezultatais. Europoje tokią informaciją skelbia „Euro NCAP“, vertinanti automobilių gebėjimą išvengti susidūrimų su kitomis transporto priemonėmis, pėsčiaisiais ir dviratininkais.

Nuo 2026 metų organizacija atnaujino bandymų metodiką, daugiau dėmesio skirdama realiomis eismo sąlygomis pasitaikančioms situacijoms, pagalbinių sistemų patikimumui ir jų veikimo nuoseklumui.

Ar vairuotojas gali turėti įtakos sistemos veikimui?

Nors dauguma automatinio avarinio stabdymo sistemų veikia be tiesioginio vairuotojo įsikišimo, jų veiksmingumas priklauso ir nuo tinkamos automobilio priežiūros. Viena svarbiausių sąlygų – švarūs ir neuždengti jutikliai.

Priekinės kameros dažnai montuojamos už priekinio stiklo, ties galinio vaizdo veidrodėliu, o radarai gali būti įrengti automobilio priekinėje dalyje. Ant šių vietų susikaupęs sniegas, ledas ar purvas gali sutrikdyti aplinkos stebėjimą.

Kai kurie automobiliai apie ribotą sistemos veikimą įspėja prietaisų skydelyje, tačiau vien tai, kad įspėjimas nerodomas, dar negarantuoja idealaus jos veikimo.

Svarbi ir jutiklių padėtis. Po priekinės dalies remonto, stiklo keitimo ar tam tikrų važiuoklės darbų kai kuriuose automobiliuose gali prireikti kamerų arba radarų kalibravimo. Net nedidelis jutiklio padėties pokytis gali paveikti atstumo ir kliūčių padėties vertinimą.

Todėl atliekant tokius remonto darbus svarbu laikytis gamintojo numatytų procedūrų, o kilus įtarimų dėl netinkamo sistemos veikimo – kreiptis į specialistus.

Galiausiai reikėtų nepamiršti ir pačios technologijos paskirties. Automatinis avarinis stabdymas sukurtas kaip papildoma apsaugos priemonė, galinti padėti vairuotojui pavojingoje situacijoje, o ne kaip jo dėmesį ir sprendimus pakeičianti sistema.

Net ir turint automobilį su pažangiausiomis pagalbinėmis sistemomis, būtina laikytis saugaus atstumo, pasirinkti kelio sąlygas atitinkantį greitį ir nuolat stebėti aplinką.

Patiko? Pasidalinkite

Šiuo metu populiaru

Jus turėtų sudominti