Rugsėjį pristatytas „Audi A2 e-tron“ tapo ekonomiškiausiu serijinės gamybos modeliu per visą Vokietijos gamintojo istoriją. Efektyviausia jo versija 100 kilometrų sunaudoja vos 12,8 kWh elektros energijos, o viena baterijos įkrova toliausiai nuvažiuojanti modifikacija pagal WLTP metodiką gali įveikti iki 646 kilometrų. Dabar „Audi“ atskleidė, kokie konstrukciniai pakeitimai leido pasiekti tokius rezultatus.
Naujasis „Audi A2 e-tron“ sukurtas ant „Volkswagen“ grupės MEB platformos, naudojamos ir kituose koncerno elektromobiliuose. Vis dėlto siekdami sumažinti elektros sąnaudas, inžinieriai neapsiribojo aerodinamikos gerinimu ar baterijos technologijų tobulinimu. Daug dėmesio skirta ir elektrinei pavarai, kurioje energijos nuostoliai atsiranda net dėl nedidelių konstrukcinių ypatumų.
Gamintojo teigimu, patobulinta pavara gali būti iki 10 proc. efektyvesnė už ankstesnės kartos sistemą. Tokį rezultatą padėjo pasiekti keli tarpusavyje susiję sprendimai, mažinantys elektros energijos nuostolius važiuojant tiek mieste, tiek užmiestyje.

Pakeitė elektros energiją valdančius komponentus
Naujajame A2 e-tron naudojamas „APP350“ elektros variklis, įrengtas automobilio gale. Šis „Volkswagen“ grupės sukurtas agregatas montuojamas lygiagrečiai galinei ašiai, veikia 400 voltų elektros sistemoje ir išvysto iki 350 Nm sukimo momentą.
„Audi“ jį siūlo trijų galių – 125, 140 ir 170 kW. Būtent vidutinės, 140 kW galios versijos su papildomu efektyvumo paketu deklaruojamos elektros sąnaudos yra mažiausios ir siekia 12,8 kWh/100 km.
Vienas svarbiausių pakeitimų atliktas inverteryje. Šis įrenginys baterijos tiekiamą nuolatinę elektros srovę paverčia kintamąja, reikalinga elektros varikliui veikti.
Ankstesnės kartos sistemoje buvo naudojami silicio pagrindu pagaminti tranzistoriai, o naujajame inverteryje jie pakeisti silicio karbido (SiC) puslaidininkiais. Dėl jų savybių sumažėja elektros energijos nuostoliai, atsirandantys inverteriui valdant srovės tiekimą. „Audi“ duomenimis, naujojo inverterio naudingumo koeficientas viršija 97 proc.
Tačiau vien naujų elektroninių komponentų nepakako. Inžinieriai taip pat pakeitė inverterio valdymo programinę įrangą, kuri dabar gali reguliuoti tranzistorių perjungimo dažnį pagal važiavimo sąlygas.
Pavyzdžiui, automobiliui važiuojant pastoviu greičiu ir elektros varikliui nereikalaujant didelės galios, perjungimo dažnis sumažinamas. Taip išvengiama dalies energijos nuostolių, kurie įprastoje sistemoje atsirastų be reikalo dažnai perjungiant elektroninius komponentus.
Gamintojo teigimu, šis sprendimas ypač naudingas važinėjant mieste ir užmiesčio keliais, kur elektros variklis didžiąją laiko dalį veikia ne visa galia.

Plonesnės rotoriaus plokštelės mažina nuostolius
Kiti pakeitimai atlikti pačiame elektros variklyje. Vienas jų – plonesnės rotoriaus plieninės plokštelės, iš kurių surenkama jo magnetinė šerdis. Ankstesnės kartos „APP310“ variklyje šių plokštelių storis siekė 0,3 mm, o naujajame „APP350“ jis sumažintas iki 0,2 mm.
Toks pakeitimas padeda sumažinti energijos nuostolius, atsirandančius dėl nuolat kintančio magnetinio lauko. Nors skirtumas tarp plokštelių storių nedidelis, elektros variklyje, kuris veikdamas nuolat patiria magnetinio lauko pokyčius, tai turi įtakos bendram efektyvumui.
Inžinieriai taip pat pakeitė rotoriaus segmentų išdėstymą. Vietoj tiesia linija išdėstytų segmentų naudojama šiek tiek paslinkta jų konstrukcija, padedanti sumažinti vibracijas ir aukšto dažnio garsus.
Pakeista ir nejudančios elektros variklio dalies – statoriaus – apvijų jungimo schema. Anksčiau naudotą žvaigždinį jungimą pakeitė trikampis jungimas, kartu sumažintas lygiagrečių apvijų šakų skaičius.
Pasak gamintojo, šie pakeitimai leidžia efektyviau naudoti elektros energiją vidutinės apkrovos sąlygomis, su kuriomis vairuotojai dažniausiai susiduria kasdien.
Dėmesio skyrė net pavaros alyvai
Mažesnių elektros sąnaudų siekta ir tobulinant vienpakopę pavaros perdavimo sistemą, per kurią elektros variklio sukimo momentas perduodamas galiniams ratams.
Priklausomai nuo variklio galios, „APP350“ naudojami du skirtingi perdavimo skaičiai. 125 ir 140 kW versijose jis siekia 10,21:1, o 170 kW modifikacijoje – 11,53:1.
Toks pasirinkimas leidžia palaikyti elektros variklio sūkius tame diapazone, kuriame jis veikia efektyviausiai, ir sumažinti energijos sąnaudas įprastomis važiavimo sąlygomis.
Tačiau „Audi“ inžinieriai ieškojo galimybių sumažinti nuostolius ir pačios pavaros viduje. Dėl to krumpliaračių paviršiai apdirbami tiksliau, kad jiems sukantis susidarytų mažesnė trintis.
Papildomai sukurta nauja mažo klampumo pavarų alyva ir pakeistas jos paskirstymas mechanizmo viduje. Tai leidžia sumažinti pasipriešinimą, atsirandantį besisukantiems krumpliaračiams maišant bei taškant alyvą.
Sugrįžo prie daugiau nei prieš 20 metų pradėtos idėjos
Naujojo „Audi A2 e-tron“ kūrėjai tęsia dar 1999 metais pristatyto A2 modelio idėją – sukurti kasdienėms kelionėms tinkamą automobilį, kuris naudotų kuo mažiau energijos.
Vienas ryškiausių tuometinio modelio pavyzdžių buvo 2001 metais pasirodęs „Audi A2 1.2 TDI“. Šis dyzelinis automobilis išsiskyrė vos 855 kilogramų mase, aliuminio kėbulo konstrukcija ir 0,25 siekiančiu oro pasipriešinimo koeficientu. Automobilio deklaruojamos degalų sąnaudos siekė apie 3 litrus 100 kilometrų.
Nors senojo dyzelinio A2 ir naujojo elektromobilio sąnaudų tiesiogiai palyginti negalima, abiem atvejais gamintojas laikėsi panašaus principo – mažinti energijos nuostolius įvairiose automobilio konstrukcijos vietose.


